Nomeda Kazlaus Palangoje ruošia scenos žvaigždes

Įžymybė ne tik įdėmiai klausosi vasaros akademijos dalyvių balsų, tačiau ir ieško dar neatrastų talentų, dalinasi su visais savo patirtimi ir vokalinės meistrystės žiniomis.

Tačiau mieste ar gatvėje komunikabilioji Nomeda mielai bendrauja su palangiškiais ir didžiausio šalies kurorto svečiais.

„Manęs dėmesys – o Palangoje aš jo nuolat susilaukiau – nė kiek nevargina. Jį priimu kaip artisto priedermę, įpareigojimą, myliu žmones, todėl sekasi lengvai bendrauti“ – N. Kazlaus sakė „Palangos tiltui.“

Ji mielai atsakė į laikraščio redaktoriaus klausimus.

– Kaip dažnai vasarą jus galima išvysti J. Basanavičiaus gatvėje? Ar mieliau renkatės tylesnes vietas?

– Pastaruosius penkerius metus aš kiekvieną vasarą būnu Palangoje – mūsų akademija veikia nuo 2015 metų. Tad man tos savaitės čia – darbas, o to poilsio Palangoje – ne tiek jau daug.

Atvirai pasakysiu, kad J. Basanavičiaus gatvėje tenka būti, bet gan retai. Jeigu klausiate apie dėmesį man, taip, aš jo susilaukiu. Ir nemažai. Žmonės prieina prie manęs, sveikinasi, nori kartu fotografuotis.

Aš gi ne tik dainuoju, bet ir esu LRT televizijos laidos „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus” vedėja. 

Kviečiu žiūrėti mano unikalų pokalbį su operos karaliumi tituluojamu ispanų žvaigžde Placido Domingo.

Labai džiaugiuosi, kad šiais metais Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) konkurse “Pragiedruliai” apdovanojo mano laidą kaip geriausią 2018 m. pokalbių laidą visoje Lietuvoje.

Taigi dėmesį priimu labai paprastai, jis manęs tikrai neerzina. Juk atlikėjas, ypač labiau pastebimas viešoje erdvėje, tarnauja žmonėms. Aš taip savo vaidmenį suprantu – pasipūtimas, „sužvaigždėjimas“ man – svetima.

Bendrauju su labai įvairiais žmonėmis, pavyzdžiui, su vienuoliais benediktinais. Man buvimas tarp žmonių – tarnystė jiems.

– Skaičiau, kad esate mokyklos atostogų metu gyvenusi pas močiutę Klaipėdoje, tiesa?

–Taip, aš kiekvieną vasarą vaikystėje praleisdavau Klaipėdoje pas mano mamytės mamą Onutę. Ji sulaukė gražios senatvės – iškeliavo būdama devyniasdešimt dvejų metų. Klaipėda man – lyg antrieji namai.

– Ką jums reiškia jūra? Ar daug pinigėlių su pageidavimais esate įmetusi?

– Praradusi, ar ne? (Juokiasi) Oi, visi mano keliai vesdavo prie jos Klaipėdoje...Birželio mėnesio, kuomet baigdavau mokslus K. Čiurliono menų mokykloje, laukdavau susitikimo su jūra kaip išganymo. Esu nekart vykusi ir Palangą – juk čia viskas šalia. Tačiau, patikėkite, į jūrą nesu, ko gero, įmetusi nė vieno pinigėlio. Neprisimenu...Su pinigais turiu susijusią kitą įdomią istoriją. Du tūkstantuosius sutikau Barselonoje kartu su draugų iš viso pasaulio grupe.

Naujųjų metų pirmąją dieną vaikščiojome žymiajame Gaudi rajone, kai vienas mano draugas rado pesetų. Jis man juos atkišęs pasakė: „Čia tavo pinigai. Paimk juos. Tikiu, kad jie atneš tau sėkmė Ispanijoje.“

Aš paėmiau, o mano draugai mane tikino, kad tai – ženklas, kad aš turiu pradėti dainuoti Ispanijoje. Ir ką jūs manote? Tais pačiais metais lankiausi Montserrat Caballe dainavimo kursuose.

Ji mane išgirdo, pasakė, kad turime divą - nuostabų balsą ir pakvietė kartu dainuoti. Tą dieną rankose jau turėjau šešis kontraktus pasaulinio garso salėse. Visa mano Barselonos draugų kompanija tiesiog klykė iš džiaugsmo: „Štai ką reiškia rasti pesetų Barselonoje!“ . Tikiuosi pinigų lietuviškame paplūdimyje dar rasti (juokiasi).

–Tikite mistika?

– Tikiu, kad yra daug nepaaiškinamų, protu nesuvokiamų dalykų. Net nežinau, ar juos galima vadinti mistika. Manau, kad daugelis žmonių jaučia intuiciją ir yra patyrę telepatiją. Aš gyvenime dažnai tai patiriu.

Būna, mąstau apie vieną ar kitą man tuo metu reikalingą žmogų – ir ką jūs manote? – juos greit sutinku arba jie man paskambina. Mintis yra gyva ir veiksminga. To ir mokslas neneigia. Dėl tos priežasties yra labai svarbu pozityviai mąstyti, save ir kitus matyti pozityviai.

Tikiu, kad jeigu kas nors blogai apie jus galvoja, pažvelgęs į tokį žmogų, būtinai tai pajusite. Mus visus sieja nematomi saitai.

– Daug kas pasakys: „Ech, lengva Nomedai Kazlaus taip kalbėti, kai ji yra gimusi po laiminga žvaigžde.“ Kiek jūsų sėkmėje yra darbo, sėkmės, aplinkybių palankaus išsidėstymo?

– Nemeluosiu: viską, ką įvardijote išties man tinka. Man gyvenimas dovanojo labai daug susitikimų su fantastiškais, labai įdomiais žmonėmis, kurie mane, vienaip ar kitaip, praturtina ir man padeda.

Žinoma, pirmiausia mano sėkmės istorija prasidėjo mano šeimoje – turiu nuostabius tėvus. Tėvelis iškeliavo prieš porą metų, bet visada jaučiu, kokį didelį vidinį turtą jis man paliko.

M. K. Čiurliono meno mokyklos pedagogai, kurie negailėjo savo laiko dirbdami su manimi, – dar kita mano sėkmės neatsiejama dalis.

Esu laiminga sutikusi tokius nuostabius scenos partnerius ir man labai artimus žmones kaip Montserrat Caballe ar Eimontas Nekrošius, brolis Benediktas Jurčys ir daugelius kitų. Esu įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus yra apdovanotas talentu – tik reikia mokėti tuos atrasti ir kryptingai tobulinti.

Todėl labai svarbu auginti laisvą ir kūrybingą žmogų, ką ir darome mano vasaros akademijoje. O mano kiti svarbūs sėkmės elementai - kryptingas darbas, meilė ir aistra viskam, ką darau.

–  Prasidėjo penktasis jūsų tarptautinis edukacinis projektas vaikams ir jaunimui „Nomedos Kazlaus vokalo ir aktorinio meistriškumo vasaros akademija.“ Kuo ji ypatinga?

–  Pernai LRT televizija sukūrė dokumentinę apybraižą “Dainuojanti vasara” apie mūsų akademiją, kurioje meniškai ir dokumentaliai kūrėjai atskleidė akademijos bendražmogišką atmosferą, dainavimo technikos ir interpretacijos, kvėpavimo ir atlikėjo psichologinius štrichus, įstabų Palangos gamtos grožį, su kuria susitapatina dalyviai.

Šiais metais džiugina dalyviai iš užsienio ir Lietuvos. Mes kaip ir kiekvienais daug dėmesio skiriame rytais specialiems kvėpavimo pratimams prie jūros, turime du lauko teniso turnyrus, važiuojame pas Brolį Benediktą į Šv. Azyžiečio koplyčią giedoti per mišias bei diskutuoti su Broliais Pranciškonais apie gyvenimo prasmę ir vertybes.

Žinoma, kas dieną labai aktyviai tobuliname vokalinė techniką bei interpretaciją. 

– Kaip dažnai jūs, išgirdusi jauną balsą, imate aikčioti: „Vaje, koks talentas!“ Kada jūsų akademija išaugins pasaulinio lygio talentą?

–Labai dažnai susiduriu su talentais, tikėsite ar ne. Tačiau noriu pastebėti kitką: pasaulyje, ir Lietuvoje, nėra labai daug žmonių, kurie mokėtų vertinti kitą talentą. Kurie jam nusilenktų, pripažintų ar padėtų.

Žinia, kad yra nemažai pavydžių žmonių, kurie negali džiaugtis kito žmogaus sėkme ar pripažinimu. Esu be galo dėkinga savo mokytojams iš K. M. Čiurlionio mokyklose, kurie manyje, kaip ir kituose vaikuose, skatino talentus, ugdė ir puoselėjo juos bei, svarbiausia, išmokė gerbti kitus talentus.

Aš visą gyvenimą prisiminsiu, kaip Montserrat Caballe, pasaulio žvaigždė, ištiesė man – jaunai solistei ranką, netgi daugiau – priėmė mane į savo šeimą ir atvedė mane į aukščiausius pasiekimus. Taip pat savo pavyzdžiu, kaip ji gerbė ir puoselėjo mano talentą mane dar labiau išmokė tai daryti.

Dėl to dabar ir pati aš jaučiu didelę pareigą padėti talentams, ypač jauniesiems. Kaip sakoma, vidutinybės ir patys „prasimuš.“ O talentų yra! Ir Lietuvoje, ir užsienyje. Galiu prisipažinti, kad esu padėjusi ne vienam atlikėjui priartėti prie geriausių scenų. Padėti man – pareiga.

Kalbėdama su jumis mąstau, kad mūsų vaikai mokyklose turėtų būti mokami, kaip nusilenkti talentui. Ne tik, kaip vystyti savo talentus. Man tarnystė mano profesijoje – duoti kitiems – yra labai svarbi.

Juk ne šiaip popiežius kitiems plauna kojas. Mintis ta pati – tarnystė ir nuolankumas, nuoširdumas. 

– Pasiūlykite mintį, idėją Palangai, kad ji labai plačiau nuskambėtų Europoje...

– Priimu tai kaip jūsų pasiūlymą. Minčių turiu, kai kalbėsiuosi su jūsų meru Palangoje, būtinai jam apie porą idėjų užsiminsiu. Palanga tikrai galėtų būti didelių koncertinių turų žemėlapyje...