Nidoje suskambo Thomo Manno festivalio akordai

Liepos 16 d. Nidos evangelikų bažnyčioje prasidėjo tarptautinis Thomo Manno festivalis. Nobelio literatūros premijos laureato vardu pavadintos renginių savaitės lankytojų ir šiais metais laukia įsimintini žodžio programos susitikimai buvusio Thomo Manno vasarnamio ant Uošvės kalno terasoje, kasdieniai akademinės muzikos koncertai evangelikų liuteronų bažnyčioje, penki kino naktų seansai kultūros ir informacijos centre „Agila“ bei parodų atidarymai įvairiose kurorto vietose.

Šiais metais festivalis atvėrė duris nepaprastą dieną ir ypatinga proga. Liepos 16-oji – tai diena, kai Thomas Mannas 1930 m. pirmą kartą įžengė į savo naujutėlaitį, vos per vienerius metus iškilusį vasarnamį Nidoje. Kasmet rašytojo vardu pavadintas festivalis vyksta savaitę, sutampančią su šia diena. Tačiau šių metų renginys išskirtinis ir tuo, kad Nobelio premijos laureato atvykimo į savąjį namelį Nidoje dieną simboliškai atidaromas jau dvidešimtasis festivalis. 1996-ųjų balandį po rekonstrukcijos iškilmingai atidarytas Thomo Manno vasarnamis per du dešimtmečius tapo vienu svarbiausių kurorto traukos centrų, išskirtine išlavinto ir atviro mąstymo vieta, vasarnamyje nūdien įsikūręs Thomo Manno kultūros centras, 1997 m. surengęs pirmąjį Nobelio premijos laureato vardu pavadintą festivalį – neatsiejama Neringos miesto dalimi, o pats festivalis – svarbiu kultūros įvykiu Lietuvoje ir už jos ribų.

Tokiais žodžiais į pilnutėlėje Nidos maldos namų salėje šeštadienio vakarą susirinkusius lankytojus kreipėsi festivalio globėjas Prezidentas Valdas Adamkus, Neringos meras Darius Jasaitis ir ypatingi svečiai – Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ir medijų ministrė Monika Grütters bei Lietuvos Respublikos kultūros ministras Šarūnas Birutis. Ponia M. Grütters dėkojo visiems, daugelį metų Lietuvoje puoselėjantiems Thomo Manno palikimą, o buvusį rašytojo vasarnamį pavertusiems susitikimų ir kultūrinių mainų vieta. Džiaugdamasi galimybe atverti festivalį, ministrė akcentavo jį tapus puikia vokiečių ir lietuvių draugystės ir Europos tautų bendravimo švente. Išskirtinių svečių, Vokietijos ir Lietuvos valstybių atstovų, dėmesio šiais metais sulaukusiame Thomo Manno festivalyje dar 2000 m. jo globą prisiėmusiam Prezidentui Valdui Adamkui buvo įteiktas Neringos miesto savivaldybės apdovanojimas – medalis „Už nuopelnus Neringai“.

Dvidešimtąjį kartą lankytojus pasitikusiame festivalyje dalis renginių skirta įvertinti per du dešimtmečius nueitą kelią. Tarp tokių – ir festivalio pradžios koncerto akcentai. Dvidešimtąjį festivalį jo muzikos programos rengėjai nusprendė pasitikti šventišku didžiojo Leipcigo kantoriaus Johanno Sebastiano Bacho Trečiuoju Brandenburgo koncertu bei fragmentais iš jo Fugos meno, kuriuos atliko Klaipėdos kamerinis orkestras.

Sekmadienio pavakarę jubiliejui skirtą šių metų festivalio dalį pratęs diskusija buvusio rašytojo vasarnamio terasoje „Thomo Manno kultūros centro 20 metų veikla“. Dalyvauti joje ir kalbėtis apie pagrindinio festivalio organizatoriaus veiklos iššūkius yra pakviesti tie, kurie prieš du dešimtmečius labiausiai prisidėjo prie kultūros centro ir festivalio gimimo – istorikas Alvydas Nikžentaitis, muziejininkas Vytautas Balčiūnas bei germanistė Irena Veisaitė, o taip pat visus du dešimtmečius Thomo Manno kultūros centro veiklą remiančio Goethės instituto atstovai: Irmtraut Hubatsch, vadovavusi vilniškiam Goethės institutui nuo 2003 m.; iš jos pareigas vėliau perėmusi Johanna M. Keller bei Goethės institutų tinklo Vidurio Rytų Europos regione vadovas Bertholdas Francke (Praha). Diskusiją moderuos Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė Ruth Leiserowitz, o renginio bei viso festivalio lankytojus Thomo Manno vasarnamio antrajame aukšte pasitiks specialiai festivalio dvidešimtmečiui skirta paroda. Keliolikoje stendų jos rengėjai stengėsi atskleisti svarbiausius skirtingų festivalio programos segmentų akcentus, priminti garbingiausių svečių vizitus ir išskirtines akimirkas. Galiausiai antradienį, liepos 19 d., festivalio dvidešimtmečiui bus skirta ir koncertinė programa Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Tai – Daumanto Kirilausko rečitalis, kuriame skambės Ludwigo van Beethoveno 33 variacijos Antono Diabelli valso tema.

Nepaisant jubiliejinės sukakties, 2016-ųjų Thomo Manno festivalis, kaip ir kasmet, vis dėlto turi pagrindinę temą – „Žmogaus orumas“. Kaip atidarymo kalboje akcentavo Vokietijos kultūros ir medijų ministrė, toji tema aktuali ir šiandien, mat, ministrės teigimu, yra vis dar „apgaulinga ir pavojinga manyti, kad žmogaus orumo gynėjai nebereikalingi“. Šiųmetinis festivalis svarsto ne tik aktualias nūdienos problemas, bet ir ieško šių aktualijų šaknų modernybės epochoje ir pradžią šiai epochai tam tikra prasme nubrėžusiame Didžiojo karo kontekste. 2014 m. startavęs penkerių metų trukmės festivalių ciklas „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“ šiemet plėtojamas paskatomis apmąstyti žmogaus laikysenos, to, kas suvokiama kaip „žmogiška“, žmogaus moralinio santykio su pačiu savimi ir su visuomene klausimus.

Prie festivalio temos nejučia buvo pereita ir šventiniais dvidešimtmečio akordais pradėtame šeštadienio koncerte. Pianistas Sergejus Okruško jame atliko festivalio užsakyto kūrinio premjerą – Onutės Narbutaitės kompoziciją fortepijonui „Tuštumoje“. Savąja kūryba – išskirtiniu individualumu, meniškai nugludintomis formomis, intelektualumu ir kilnaus emocingumo derme – Onutė Narbutaitė nuolat skatina panirti į žmogaus orumo matmenis. Kompozitorė prasitarė, jog kibirkštimi rašyti šį kūrinį kaip tik ir tapo su Pirmuoju pasauliniu karu susiję siužetai, o pavadinimas, kurio, pristatydama kūrinį, kompozitorė siūlė nesureikšminti, išsikristalizavo jau darbą užbaigus.

Susitelkimą į didelėj Europos daly likimo žmogumi ir žmogiškumo esmės klausimus suaktualinusį Didįjį karą festivalio atidarymo koncerte simboliškai pratęsė ir tik prieš kelerius metus šį pasaulinį palikusio Johno Tavenerio kompozicija violončelei ir chorui „Svyati“. Tai sakralinio žanro kūrinys, kurį anglų kompozitorius dedikavo bičiulei ir leidėjai Jane Williams, tuo metu netekusiai tėvo ir kuriame atsiskleidžia jo panirimas į stačiatikybę ir jos tradicijų inspiruotą kultūrą. „Svyati“ – liturginis opusas, parašytas naudojant tradicinės stačiatikių laidotuvių maldos tekstą bažnytine slavų kalba – po Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios skliautais įspūdingai suskambo violončelininko Mindaugo Bačkaus bei kamerinio choro „Aidija“ pastangomis. Šiemet būtent šis kūrinys festivalio programoje buvo pasirinktas tarytum requeim atitikmuo, Didžiojo karo šimtmečiui skirtų festivalių Pradžios koncertuose pagerbiant visas Pirmojo pasaulinio karo aukas ir įvesdinant į festivalio temą.

„Žmogaus orumo“ temą festivalyje plėtos sekmadienį 12 val. lankytojus į Nidos bendruomenės namus kviečianti paroda „Žmogaus dienos, gamtos amžinybė“, kurioje eksponuojami darbai iš Aleksandro Popovo privačios kolekcijos. Sekmadienio vakarą visi festivalio dalyviai vėl laukiami koncerte Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, kuriame fortepijonu skambins debiuto rečitalį festivaliui parengęs JAV gyvenantis Andrius Žlabys. 2003 m. jo kartu su žymiuoju Gidonu Kremeriu atliktas kūrinys buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui.

Visi festivalio renginiai vyksta lietuvių ir vokiečių kalbomis. Detalesnė informacija apie programą skelbiama internete www.mann.lt.