Nida iš oro vis dar nepasiekiama

Šiuo metu yra atsiradę investuotojų, kurie teigia esantys pasiryžę įgyvendinti savo vizijai - į Neringą atvilioti turtingų žmonių ir iš jų uždirbti - nepagailėti tam tikrų lėšų.

Kirtimą atnaujins

Pasak civilinės aviacijos specialistų, tam, kad "aviacinė lauko aikštelė" gautų aukštesnį - aerodromo - statusą, reikia ne tiek ir daug - iškirsti šalia tako esančius medžius, o teritoriją aptverti.

Šia linkme pasistūmėta šiemet vasarį, kuomet patvirtintas specialus miškotvarkos projektas, pagal kurį leista netoli tako iškirsti dalį medžių. Tiesa, dėl paukščių perėjimo sezono pradžios šiuos darbus buvo galima atlikti tik iki kovo 1-osios, tad visų numatytų medžių iškirsti nepavyko - tą vėl bus galima daryti tik rugsėjį.

Reikia kito statuso

Tikimasi, jog aerodromo atgaivinimo eigą dar labiau paspartins laukiamas Vyriausybės sprendimas kilimo ir tūpimo taką perduoti Neringos savivaldybei. Tačiau D. Jasaičiui pagrindiniu kliuviniu atrodo Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo planas, labiausiai ir stabdantis visas iniciatyvas.

"Pagrindinė kliūtis - tame plane įrašyta frazė apie "aviacinę lauko aikštelę". Tokia frazė - visiška atgyvena, Europoje net nebenaudojama, ji yra tik KNNP tvarkymo plane, ir užkerta kelią šio objekto plėtrai", - sako meras.

KNNP direktorė Aušra Feser teigia, kad ne viskas taip blogai.

"Viskas vyksta žingsnis po žingsnio. Mes tikrai darome ir darysime tai, ko mūsų prašoma ir kas yra leistina. Pabaigsime kirsti medžius.

Asmeniškai nematau problemų, kad tie lėktuvai leisis ir kils. Gal tik pavasarį, kuomet prasideda paukščių, įrašytų į Raudonąją knygą, perėjimas, skrydžiai galėtų būti ribojami.

Ir yra dar vienas niuansas - žmonių nuomonė. Ar jie toleruotų, kad jiems, čia atvykusiems dėl ramybės, virš galvų skraidytų lėktuvai? Tiems, kurie skraido, yra gerai ir gražu, o kaip tiems, kurie ant žemės?" - klausė ji.

Viską padarys?

Potencialūs investuotojai - su užsakomųjų skrydžių bendrove "Aviacijos partnerystė" susijusi viešoji įstaiga "Nidos oro parkas" - tikina, esą privačių lengvųjų lėktuvų ("Cessna", "Piper" ir kitų panašių tipų) aptarnavimas būtų naudingas ir jiems, ir kurortui.

"Tai - galimybė pritraukti turtingų žmonių, kurie, atskridę nuosavu lėktuvu, Neringoje leistų pinigus. Nauda miestui bei nacionaliniam parkui būtų ir atsiradusi miškų stebėjimo bei paieškos iš oro galimybė. Nusileidimo takas yra patogioje vietoje, netoli Nidos. Žodžiu, visi pliusai, reikia tik valdžios institucijų pritarimo", - teigia Ernestas Prokapas, bendrovės "Aviacijos partnerystė" vadovas.

Balandį Neringos savivaldybėje įvykusiame šalies premjero sudarytos darbo grupės posėdyje konstatuota, kad skrydžiams vykdyti skirta infrastruktūra turi būti plėtojama "subalansuotai, atsižvelgiant į KNNP darnaus vystymo ideologiją".

E. Prokapas žada, kad į visus aplinkosaugos aspektus bus atsižvelgta.

"Skysčių nutekėjimo - kurių, beje, lengvuosiuose lėktuvuose nėra daug - atveju būtų naudojami absorbentai ir specialios geotekstilinės medžiagos, vyktų vejos drenažas, o kuras būtų saugomas ne prie tako, šiaurinėje Nidos komunalinėje zonoje. Būtų ir mobili gaisrų gesinimo įranga. Esame pasiryžę net atliekas rūšiuoti", - tikino VšĮ atstovas.

Pasak jo, takas būtų aptvertas nuo laukinių žvėrių, o šalia galėtų atsirasti lengvų konstrukcijų 3 vietų angaras bei pastatas, skirtas skrydžių vadovo bei pilotų instruktažo vietai, taip pat informacijos centrui.

EVOLIUCIJA. 1994 m. Vyriausybės patvirtintu KNNP detaliuoju planu Nidos oro uostas pritaikomas mažosios aviacijos skrydžiams, 1998 m. jį leista naudoti tarnybinėms reikmėms, o 2001 m., po nedidelio privataus orlaivio avarijos, čia uždrausta leistis visiems lėktuvams, išskyrus sraigtasparnius.