Nevalytuose šuliniuose - pavojai sveikatai

Faktas tas, kad nemažos dalies šachtinių šulinių Lietuvoje vanduo netinkamas naudoti - cheminė ir mikrobinė jų tarša viršija normas. Tačiau šulinių savininkai jų nevalo, vandens netiria, nes sakosi neturintys tam lėšų.

Šuliniuose - mikrobinė tarša

Klaipėdos rajone pernai daugiau nei 60 proc. gyventojų naudojo viešai tiekiamą geriamąjį vandenį. Kiti naudojasi vandeniu iš šachtinių šulinių arba nuosavų gręžinių, kurių ypač padaugėjo pastaraisiais metais išsiplėtus gyvenamiesiems kvartalams Klaipėdos prieigose.

Centralizuotai tiekiamas vanduo yra nuolatos tikrinamas, jo kokybė kontroliuojama, tačiau šuliniai ir gręžiniai - jau pačių šeimininkų rūpestis. Todėl specialistai pataria kartkartėmis išsitirti geriamojo vandens kokybę, valyti bei tinkamai prižiūrėti įrenginius. Ypač tai svarbu padaryti pavasarį, kai nutirpsta sniegas.

Pernai atlikti šachtinių šulinių vandens tyrimai Klaipėdos rajone atskleidė, kad vanduo juose yra labai prastas.

"Pernai skyrus lėšų ištyrėme 15 šachtinių šulinių, kuriais naudojasi daugiavaikės šeimos arba vienu šuliniu - kelios šeimos. Iš jų net dvylikoje šulinių buvo nustatyta mikrobinė tarša, o vieno šulinio vandenyje leidžiamą lygį viršijo nitratai", - sakė Rima Slaboševičienė, Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja.

Pasekmė - vėžys

Pasak jos, mikrobiologinę taršą galima pašalinti vandenį virinant, tačiau nitritai ir nitratai virinant nepašalinami ir jokiais filtrais neišsijojami. Nešvarių šulinių aptikta Priekulės, Veiviržėnų, Endriejavo, Dovilų, Vėžaičių ir kitose seniūnijose.

"Mikrobais, nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Kuo pavojingi nitratai ir nitritai? Nitratai žmogaus organizme redukuojami iki nitritų. Susidarančių organizme nitritų kiekis priklauso nuo to, kiek žmogus su vandeniu ir maistu suvartojo nitratų. Kuo daugiau organizme susidaro nitritų, tuo daugiau esant mažai pH reikšmei pasigamina kancerogeninių medžiagų - nitrozaminų ir nitrozamidų. Tai susirgimo vėžiu rizikos faktorius. Dideli nitrito kiekiai itin pavojingi naujagimiams, kurių organizme atsiranda vidinis deguonies badas", - aiškino R. Slaboševienė.

Nesirūpina šuliniais

Šulinių vandenį tyrusius specialistus nustebino atsainus jų šeimininkų požiūris į tai, kokį vandenį vartoja jų šeimos.

"Varganai gyvena žmonės, suprantama, kad viskam trūksta lėšų. Bet vanduo yra pagrindinis produktas, jis turi būti geras, kad nekenktų sveikatai. Matėme tokių šulinių, kurie dešimtmečiais netvarkyti, nevalyti, dumblių priaugę, be stogelių, neuždengti, bet šeimininkai nemato problemos, toliau semia vandenį iš tokių šulinių ir nieko nežada keisti", - sakė R. Slaboševičienė.

Vanduo į šulinius patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio. Tad jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos, jo įrengimo, priežiūros ir ūkinės veiklos.

Anot R. Slaboševičienės, neretai šeimininkai patys užteršia vandenį, kurį geria. Mat nuo seno įprasta šulinį išsikasti sodybos centre šalia gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, daržų. Pagrindiniai taršos šaltiniai yra mėšlo krūvos, iš tvartų ir lauko tualetų besisunkiančios srutos, netvarkingai laikomos ar naudojamos trąšos.

Šulinių - vis mažiau

Nėra niekas kreipęsis, kad padėtume sutvarkyti apleistus šulinius, "Vakarų ekspresui" sakė Priekulės seniūnas Valerijus Velkas. Anot jo, tik praėjus potvyniams pavasarį žmonės kviesdavosi į pagalbą ugniagesius, kad nuo dumblą išvalytų iš šulinių.

"Seniūnija turi įsigijusi specialų siurblį ir savo gyventojams, turintiems šulinius potvynių zonoje, galime suteikti tokią paslaugą", - teigė seniūnas.

Pasak jo, pastaruoju metu šulinių įrengiama vis mažiau - pagrindinės gyvenvietės turi vandenvietes, o naujakuriai įsirengia ne šulinius, o artezinius gręžinius. Daug šulinių yra sodų bendrijose, ypač Dituvos, tačiau sodininkai maistui atsiveža geriamąjį vandenį, o šulinių vandenį naudoja tik daržų laistymui, nes daugelis supranta, kad taip tankiai apgyvendintuose soduose vandens kokybė nėra gera.

"Nuo seno žmonės buvo įpratę kasti šulinius arčiau prie tvartų, kad lengviau būtų pagirdyti gyvulius, ir niekas dėl to nesuko galvos. Tačiau padidėjusi aplinkos tarša veikia ir paviršinius vandenis, todėl su šulinių vandeniu reikia elgtis atsargiai, reikėtų vandenį nuolatos pasitikrinti", - įsitikinęs V. Velkas.

Žinoma, ne visi šulinių savininkai nesirūpina, kokį vandenį iš jo semia. Pasak specialistų, dažnai vandenį ištirti atveža naujakuriai, įsirengę savo vandens gręžinius. Šulinių vandenį, naudojamą nėščiųjų ir kūdikių maistui, nemokamai tiria ir visuomenės sveikatos centrai.