Neringoje kuriasi keturkojai banditai

Šiuo me­tu kaip tik ban­do­ma pa­gau­ti du at­ėjū­nus Juo­dkran­tė­je. Ma­no­ma, kad tai – po­re­lė su vai­kin­ga pa­te­le. Šie iš pa­žiū­ros mei­lūs, o iš tie­sų vie­nais di­džiau­sių chu­li­ga­nų tarp sau­su­mos gy­vū­nų lai­ko­mi ke­tur­ko­jai Ne­rin­gos ku­ror­tui ga­li pri­da­ry­ti dar ne­re­gė­tų ei­bių.

„Vie­nas meš­kė­nas per­nai bu­vo ap­si­gy­ve­nęs Ni­dos dai­li­nin­kų ko­lo­ni­jo­je. Jis net dar­žo­ves vo­gė, bet po ku­rio lai­ko bu­vo pa­gau­tas. O da­bar jau Juo­dkran­tė­je, ties Gin­ta­ro įlan­ka, ap­si­gy­ve­no dar du. Vie­ti­niai pa­sa­ko­jo, kad pa­te­lė yra iš­si­pū­tu­si, vai­kin­ga, o čia jau la­bai blo­gai. Jei meš­kė­nai pra­dė­tų dau­gin­tis Ne­rin­go­je ir čia įsi­kur­tų, grės­tų dau­gy­bė ne­ma­lo­nu­mų tiek poil­siau­to­jams, tiek pa­čiai Ne­rin­gos gam­tai“, - LŽ pa­sa­ko­jo Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­rė Auš­ra Fe­ser.

To­dėl ne­ti­kė­tu meš­kė­nų pa­si­ro­dy­mu jau su­si­rū­pin­ta net Vil­niu­je. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Gam­tos ap­sau­gos de­par­ta­men­to va­do­vas Lai­mu­tis Bud­rys apie tai kal­bė­jo be užuo­lan­kų.

„Rei­kia už­kirs­ti ke­lią meš­kė­nams plis­ti, tuo la­biau jiems dau­gin­tis. Tai yra bai­sūs gy­vū­nai, ban­di­tai ir chu­li­ga­nai, jų kai­my­nys­tės ti­krai ne­no­rės ne­rin­giš­kiai. Meš­kė­nai ir ur­vus rau­sia, ir lai­pio­ja, tu­ri ne­įti­kė­ti­nų ga­bu­mų įsib­rau­ti į žmo­nių val­das, vir­tu­ves, kam­ba­rius, san­dė­liu­kus, mie­ga­muo­sius. Šiau­rės Ame­ri­kos gy­ven­to­jai pui­kiai ži­no, ką reiš­kia meš­kė­nų drau­gi­ja: nuo­la­ti­nį te­ro­rą“, - tei­gė spe­cia­lis­tas.

Iš­ties pa­si­do­mė­jus liūd­na pa­tir­ti­mi ki­ta­me že­my­ne aki­vaiz­du, kad ap­gau­lin­gai mei­lūs gy­vū­nė­liai yra ti­kri siau­bū­nai. In­ter­ne­te pil­na nuo­trau­kų su meš­kė­nų bai­siai su­ža­lo­tais žmo­nė­mis, net vai­kais, apd­ras­ky­tais vei­dais, su­kan­džio­to­mis ko­jo­mis. Ken­čia ir na­mi­niai gy­vū­nai: aš­trius ir stip­rius dan­tis tu­rin­tys meš­kė­nai juos grei­tai su­do­ro­ja.

„Jie pra­sib­rau­na į na­mus pa­si­kas­da­mi po pa­ma­tais, pa­da­ro sky­les sto­guo­se, įlen­da pro men­kiau­sius ply­čius, su­ga­di­na sie­nas. Kuo sku­biau rei­kia su­nai­kin­ti tuos Juo­dkran­tės meš­kė­nus, yra duo­tas nu­ro­dy­mas tai pa­da­ry­ti Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams. Jei meš­kė­nai ap­si­gy­ven­tų, kil­tų grės­mė ir vi­sos Ne­rin­gos gam­tai, nes šie gy­vū­nai su­ge­ba iš­nai­kin­ti net ken­kė­jais min­tan­čius pa­ukš­čius. Jie sa­vo le­te­nė­lė­mis pa­sie­kia uok­suo­se su­dė­tus kiau­ši­nius, su­ėda pa­ukš­čių jau­nik­lius tiek liz­duo­se ant že­mės, tiek me­džiuo­se“, - pa­sa­ko­jo L. Bud­rys.

Jis pa­mi­nė­jo, kad Lie­tu­vo­je jau esa­ma liūd­nų pa­vyz­džių, kai at­ėjū­nai tie­siog su­nai­ki­no vie­ti­nius: pa­vyz­džiui, ka­na­di­nės au­di­nės vi­siš­kai iš­stū­mė iš mū­sų ša­lies eu­ro­pi­nes au­di­nes, jų nie­kas ne­be­ma­tė jau de­šimt­me­čius.

„O meš­kė­nas ofi­cia­liai yra in­va­zi­nė rū­šis. Jo ne tik au­gin­ti, tuo la­biau veis­ti na­mie ne­ga­li­ma, bet ir lei­džia­ma nai­kin­ti vi­sus me­tus tiek me­džio­to­jams, tiek gy­ven­to­jams“, - ti­ki­no jis.

Kol kas lie­ka mįs­lė, kaip Šiau­rės Ame­ri­kos „gangs­te­riai“ pa­te­ko į Kur­šių ne­ri­ją. Vie­na ver­si­jų: jais at­si­kra­tė žmo­nės. Mat meš­kė­nai ne­lais­vė­ja tik pir­mus dve­jus me­tus bū­na mei­lūs ir drau­giš­ki, vė­liau tam­pa ti­krais des­po­tais, to­dėl žmo­nės grei­tai jų at­si­kra­to. Su­lau­kė­ję meš­kė­nai jau gy­ve­na kai­my­nė­je Len­ki­jo­je ir Če­ki­jo­je.