"Metai iš metų atvažiuoja iš Vilniaus žmonės, kurie galvoja, kad čia gyvena nesusipratėliai, nežinantys, kaip reikia puoselėti turimas vertybes", - taip į naują dokumentą reaguoja neringiškiai.
Kreipėsi į gyventojus
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO 2000 m. Kuršių nerijos smėlio kopų pusiasalį paskelbė esant pasaulio paveldu. Nuo to laiko šiai vietovei taikomos ne tik nacionalinių, bet ir tarptautinių dokumentų nuostatos.
Pasak Aplinkos ministerijos tarnautojų, 2010-2013 metais ilgų diskusijų metu Lietuvos ir Rusijos institucijos išgrynino ir tarpvalstybiniu lygiu susitarė, kas laikytina šios vietovės vertingosiomis savybėmis - parengė Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašą.
"Dar vienas žingsnis, kurį UNESCO pasaulio paveldo statusą turinčios vietovės turi žengti - parengti visoms suinteresuotoms institucijoms, organizacijoms ir bendruomenėms suprantamą ir priimtiną valdymo planą. Jo tikslas - užtikrinti aiškų įvairių institucijų ir grupių bendradarbiavimą saugant ir vystant Kuršių nerijos kraštovaizdį", - aiškina ministerijos atstovai.
Teigiama, kad šiuo dokumentu numatoma sutarti, kaip valdomos rizikos, keliančios grėsmę vertingosioms savybėms, sprendžiami konfliktai, tik bendrąja prasme įvardijama, kaip vystomos įvairios ūkinės veiklos (turizmas, transportas ir kt.), edukacija ir pan. Planas esą nekeistų šiuo metu galiojančių teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų, nenagrinėtų vystymo projektų.
Siekdami išgirsti, ką apie tai galvoja Neringosir Klaipėdos gyventojai bei kokių pasiūlymų jie turėtų dėl minėto plano rengimo, Aplinkos ministerijos specialistai sukvietė suuinteresuotas grupes į diskusiją, kurios metu buvo bandoma išgryninti, kokią Kuršių nerijos išsaugojimo ir vystymo viziją mato patys saugomos teritorijos gyventojai.
Rašyti komentarą