Neringiškiai tikisi būti išgirsti

Po vakarykščio Neringos savivaldybės tarybos kreipimosi į šalies premjerą ir Vyriausybę „Respublika“ Neringos mero Dariaus JASAIČIO paklausė, ar ne per vėlai susizgribta, nes teismo sprendimai jau paskelbti.

- Žodžio „vėlu“ apskritai vartoti negalima. Turime padaryti viską, kas tik įmanoma. Ir jei dar galime - kad tų pastatų nereikėtų griauti. Tik taip sutaupysime visų mokesčių mokėtojų pinigus.

Aš sutinku, kad anksčiau silpnai gynėme savo poziciją. Bet ką reiškia „per vėlai“? Dėl nesusikalbėjimo Neringa šešerius metus gyveno be tvarkymo dokumentų ir planų. Kiek dar miestas galėjo laukti? Juk mes sutarėme, kad dėl daugumos objektų bus pasirašytos taikos sutartys, ir tikėjome, kad šitų aukų ir užteks.

Tačiau dabar iš valstybinių institucijų reikalavimų matome, kad žmonės yra terorizuojami ir verčiami rekonstruoti tuoj pat. Todėl manome, kad turime moralinę teisę inicijuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimą. Patys to padaryti negalime, tad prašome Vyriausybės.

Būtina planą peržiūrėti ir inicijuoti, kad šie pastatai taptų legalūs. „Legalu-nelegalu“ yra tik susitarimas tarp institucijų. O jose dirba žmonės, ne dvasios.

Ir jei neringiškiai sako, kad mums per brangu išsaugoti pievą, aš kaip meras privalau jiems atstovauti. Kartu ginti ir visų Lietuvos gyventojų viešąjį interesą, nes sumokėti už griaunamus objektus teks mums visiems.

- Brangiai?

- Savivaldybėje apskaičiavome, kad tik tris pastatus Juodkrantėje nugriauti šalies mokesčių mokėtojams kainuos apie 20 milijonų litų. Teismas nurodė ne tik nugriauti, bet ir atstatyti tai, kas buvo iki tol.

- O kas bus, jei į jus paprasčiausiai nekreips dėmesio?

- Nieko. Nugriausime ir visi kartu sumokėsime sąskaitas. Galėsime konstatuoti, kad Lietuvoje žmonės gyvena labai gerai, kad gali sau leisti griauti tokius pastatus, žmonių likimus, viltį ir tikėjimą šviesesne ateitimi.

O netekę namų galės 7-8 metus bylinėtis, kol jiems bus atlyginta žala. Meras juk nepaims iš kišenės ir neatiduos. Be to, ir institucijos gins savo mundurą. Neatmetu galimybės, kad tik Europos teismai lieps valstybei atlyginti padarytą žalą.

- Gal valstybinės institucijos nori matyti Neringą kaip etnografinę užpraėjusio amžiaus gyvenvietę? Bet kaip bus su elektra, vandentiekiu ir asfaltuotomis gatvėmis?

- Dėl ko dabar Neringoje nevyksta rekonstrukcijos? Nes yra išpūsti reikalavimai. Jei tai valstybės saugomas objektas, žmogus pats turi atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, kuri lenta gera, kurią galima restauruoti, o kurią reikia pakeisti. O tokių ekspertų Lietuvoje nėra daug. Tai reiškia, kad pastatai pūva, nes pati valstybė jų remontui pinigų neskiria.

Reikia griežtesnės Vyriausybės pozicijos. Mes, gimę ir augę Neringoje, nesame jos niokotojai. Prašome, kad žmonės mus palaikytų ir suprastų. Negi Kuršių nerija turi likti be žmogaus ir gyvybės, apžėlusi ir apaugusi?
Urbanizuotos, užstatytos teritorijos Neringoje - Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė ir Alksnynė - sudaro vos 4 procentus. Likę 96 proc. - miškai, pievos ir taip toliau.

Iš tų maždaug 4 proc. ginčijamos vertybės sudaro tik 0,01 proc. Negi Neringą taip sužalosime su tais keliais namais? O jų nugriovimas mums visiems kainuos milijonus litų.

- Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis vakar sakė, kad savivaldybė turėtų padengti nuostolius, o vėliau juos per teismus išsireikalauti iš detaliuosius planus tvirtinusių politikų ir dokumentus pasirašiusių valdininkų.

- Tai neįmanoma, nes savivaldybė tai padaryti nepajėgi. Beveik garantuoju, kad sumokės valstybė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kaip ir mes, jau yra atsakovė. Sieksime, kad atsakytų visos dokumentus derinančios tarnybos, kiek tik jų yra.

Mums teks bylinėtis, tad ne tik teismai vėl bus užversti bylomis, bet ir mokesčių mokėtojų pinigai keliaus advokatams.

Neringos savivaldybė mokės tik tada, kai teismai galutinai tai nurodys padaryti.

Priminsiu, kad šituos pastatus priėmė valstybinė, o ne savivaldybės komisija.

- Bet juk Lietuvoje viską kontroliuojančių institucijų yra devynios galybės.

- Taip, bet atsakyti tenka mums. Kodėl tada reikėjo viską derinti su apskritimi, kurią turėjo kontroliuoti Vyriausybė, o ne savivaldybė? Apskritis panaikinome, bet jų funkcijas kažkam perdavėme. Išdalijome. Kam išdalijome, iš tų ir ieškosime.

Kam tada institucijos deda parašus, kurių taip greitai dar negausi? Kol Neringoje padedamas pirmas akmuo į pamatus, statybų dokumentų derinimas ir tvarkymas trunka nuo 2 iki 5 metų.

Kam reikalinga galybė institucijų, jei kalčiausia vis tiek lieka savivaldybė? Suteikime tik jai teisę dėti parašą ir derinti, ir tada sutiksiu, kad ji privalo atsakyti.