Nerijoje - raguotos žoliapjovės ir krūmapjovės

Šiuo metu 73 procentai parko teritorijos apaugę mišku, tačiau ne visada čia buvo būtent toks kraštovaizdis. Kuršių nerijos apželdinimas, pradėtas XVIII-XIX amžių sandūroje, buvo viena iš priemonių, padėjusių sustabdyti smėlio judėjimą. Pastaruoju metu šioje teritorijoje siekiama formuoti kraštovaizdžio mozaikiškumą atkuriant atviras erdves - palvės pievas.

Pasak KNNP direktorės Aušros Feser, šiam tikslui įgyvendinti pasirinkta natūrali kraštovaizdžio formavimo priemonė - ganiava.

"Anksčiau Kuršių nerijoje buvo kaimai, kuriuose gyvulininkystė buvo įprastas užsiėmimas. Tik kaimams virtus kurortais gyvuliai buvo išguiti iš šio krašto. Tikimės, jog sugrąžindami avis, ožkas bei nerijos pievas paskatinsime ir vietinius gyventojus vėl užsiimti ūkininkavimu", - sakė A. Feser.

Ganiava nacionaliniame parke šiemet bus taikoma antrus metus. Pernai eksperimento būdu pievose maitinosi 50 avių, kurios sutvarkė 14 hektarų plotą. Šiais metais KNNP direkcija ganiavos projektui gavo Norvegijos fondo paramą, tad projekto mastas išaugo dvigubai, o jo partneris - avis ir ožkas atgabenęs ūkininkas Antanas Miežanskas - vasaros pabaigoje tikisi ne tik išsivežti ekologiškai įmitusius gyvulius, bet ir gauti realių pajamų.

A. Feser patvirtino, jog vieno hektaro "nuganymas" įvertintas 1 300 eurų. Šią vasarą planuojama taip "apdoroti" 25 hektarus Bulvikio rage prie Nidos aerodromo ir Birštvyno rage prie Pervalkos.

Praeitais metais pastebėta, jog avys puikiai nuėda žolę, tačiau aplenkia krūmus ir jaunus medelius. Pastariesiems "nupjauti" šiemet pasirinktos ožkos. Visi gyvuliai į Kuršių neriją atkeliaus iš Vokietijos.

A. Miežanskas teigia, jog dalyvaudamas šiame projekte siekia dviejų tikslų.

"Pirmiausia, landšafto tvarkymas su gyvulių pagalba privačiose teritorijose ir parkuose yra mano verslas. Antras tikslas - veislinių avių veisimas ir avininkystės tradicijų populiarinimas. Lietuvoje šiuo metu yra tik viena valstybės saugoma avių veislė - Lietuvos juodgalvės. Populiarios Romanovo veislės avys, tačiau dauguma avių - mišrūnės. Aš stengiuosi atvežti veislines avis, kad lietuviai augintų kuo daugiau gerų veislinių mėsinių avių", - sakė ūkininkas.

Kuršių nerijoje, pasak A. Miežansko, ganysis Vokietijos merinosų ir Vokietijos juodgalvių veislių avys ir greičiausiai anglonubijos veislės ožkos. Gyvulių amžius - nuo pusės iki 5 metų. Vasarai pasibaigus pusė jaunų gyvulių bus parduota veislei, kita pusė taps gardžiais ekologiškais patiekalais.