Nelegaliai įsirengę nuotekų tinklus turėtų sukrusti

Tai, ką vandentiekininkai atrado privačiuose sklypuose, nustebino ir visko mačiusius specialistus.

Nelegalūs vamzdynai su kliūtimis

Patikrinimo metu nustatyta, kad per sodininkų bendrijos sklypus nutiesti vamzdynai yra kažkieno savivalė. Tai nėra nei vandentiekio, nei nuotekų tinklai, kuriuos eksploatuoja AB "Klaipėdos vanduo". Tai ir ne lietaus nuotekų tinklai, kuriuos ši bendrovė prižiūri pagal sutartį su Klaipėdos savivaldybe. Minėti vamzdynai nėra įteisinti, nežinia kas ir kada juos nutiesė. Vamzdynai sumontuoti iš skirtingų medžiagų, skirtingo diametro vamzdžių.

Negalėdamas normaliai tekėti per šiuos vamzdynus vanduo semia gyventojų sklypus.

Dar labiau situaciją sunkina sodininkų bendrijos teritorijos šuliniuose įrengtos savadarbės užtvaros, kuriomis ši linija yra dirbtinai užtvenkiama, pridaroma ar dar kitaip apribojamas pratekėjimas.

Pavyzdžiui, nuotekų tinklų tarnybos darbuotojams apžiūrint vamzdynus sklypuose Liepojos gatvėje viename šulinyje buvo aptikti sumesti maišai su smėliu, ribojantys vandens tekėjimą, o kitame šulinyje nutekėjimo anga visai užbetonuota. Ten pat rasti savadarbiai sietai, kurių numanoma paskirtis - riboti vandens tekėjimo intensyvumą.

Kaip padėti žmonėms?

Specialistų manymu, pagrindine sodininkų bendrijos "Aušra" sklypų apsėmimo priežastimi tapo kadaise per šią teritoriją tekėjusio upelio nuvedimas į savavališkai nutiestus požeminius vamzdynus. Upelis nukreiptas per Aušrinės, Liepojos, Šiltnamių gatves į Kretingos gatvėje esantį griovį.

Dabartinėje situacijoje, pagal galiojančius teisės aktus, bendrovė "Klaipėdos vanduo" negali vykdyti sodininkų bendrijos "Aušra" vamzdyno valymo ar kitokių priežiūros darbų, nes vamzdynai yra pakloti privačiuose sklypuose nesilaikant nei statybos reglamentų, nei vamzdynų įrengimo technologijų.

Norint išspręsti problemą reikia Aušrinės gatvėje tiesti naujus lietaus nuotekų tinklus. Jei sodų bendrijos gyventojai ar Klaipėdos savivaldybės specialistai pageidautų minėtoje teritorijoje suprojektuoti ir įrengti lietaus nuotekų sistemą, AB "Klaipėdos vanduo" žada suteikti visokeriopą konsultacinę pagalbą.

Bus demaskuojami dūmais

"Aušros" sodai - ne vienintelė vieta mieste, kur dėl savavališkai įrengtų nuotekų tinklų kenčia niekuo dėti gyventojai. Numanoma, kad nelegalių prijungimo prie miesto nuotekų sistemos atvejų yra visuose seniau statytuose individualių namų kvartaluose, nes gausiai lyjant nuotekų tinklai yra neproporcingai perkraunami.

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, miestų teritorijose paviršinės lietaus ir buitinės nuotekos turi būti surenkamos, transportuojamos ir tvarkomos atskirai. Todėl, siekdama nustatyti bet kokius neteisėtus prisijungimo atvejus arba defektus nuotekų tinkluose, AB "Klaipėdos vanduo" specialistai įtartinose vietose planuoja vamzdynus tikrinti dūmų mašina.

Tikrinimo metu su generatoriumi į nuotekų šulinį bus pučiami dūmai, kurie turi pasirodyti tik iš nuotekų šulinių ir ventiliacijos angų. Jei dūmai pasirodys iš kitų vietų, tai bus vertinama kaip nuotekų tinklų ar pastatų vidaus tinklų avarijos, kurios turi būti kuo greičiau pašalintos.

Specialaus įrenginio skleidžiami dūmai nepavojingi, nekenksmingi žmonėms, neturi įtakos augalams ar gyvūnams ir nekelia gaisro pavojaus. Norint išvengti galimo dūmų patekimo į patalpas, patartina vandeniu užpilti pastate esančius visus sifonus - kriauklėse, voniose, grindyse, tualetuose.

Nuotekų tinklų tikrinimo metu į patalpas patekę dūmai įspės gyventojus apie potencialų pavojų - jei į pastato vidaus nuotekų sistemą pakliūna dūmai, vadinasi ji yra su trūkumais ir kenksmingos buitinių nuotekų tinklų dujos taip pat gali patekti į patalpas. Išvydę dūmus savo patalpose gyventojai turėtų skubiai kreiptis į kvalifikuotą santechniką, kad defektus pašalintų.

Tie vamzdynai, kuriuose bus nustatyti savavališki paviršinių nuotekų prijungimo buitinių nuotekų tinklų atvejai, bus atjungti. Nustačius nelegalaus prisijungimo iniciatorius, jiems bus surašyti savavališko nuotekų šalinimo nustatymo aktai bei pateiktos sąskaitos už vandens tiekėjui padarytą žalą pagal galiojančius teisės aktus.