Nedvejodamos šoko gelbėti mergaitės

„Nė minties nebuvo, kad galime kartu įkristi – tik vėliau apie tai susimąstėme“, – sakė „Pajūrio naujienų“ laikraščio platintoja Adelė Šlimienė, kuri kartu su dukra Raimonda Beniušiene praėjusią savaitę išgelbėjo lediniame vandenyje skęstančią mergaitę. Kuklios ir savo kilnaus poelgio nesureikšminusios moterys teigė, kad prie gelbėjimo sėkmės labai prisidėjo ir pro šalį ėjęs Petras Šalnis – jis moterims atbėgo į pagalbą.

A. Šlimienė pasakojo, kad su dukra ir dviem anūkais ėjo į parduotuvę – leidosi žemyn laipteliais Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos link, kai pamatė, kad vandens telkiniuose, į kurį subėga paviršiniai vandenys, čiuožinėja būrys vaikų.

„Dar mano dukra sušuko, kad vaikai bėgtų nuo to ledo, aš perspėjau, kad jie gali įlūžti, nes telkinio viduryje matėsi vandens. Kažkas iš vaikų atsakė, kad čia dar niekas neskendo ir kaip tik tą akimirką, žiūrim, vienas murkt po vandeniu – kuprinė tik plaukioja“, – įvykį atpasakojo A. Šlimienė.

Panaudojo šaliką

A. Šlimienė su R. Beniušiene nedvejodamos nulėkė prie tvenkinio. „Sutrikome, nežinojome, nė kokį daiktą jai duoti. Dukra turėjo tokį ilgą šaliką apsivyniojusi, tai jį ir panaudojome – numetėme galą mergaitei, kad ši įsikibtų. Ji įsitvėrė, bandė krutėti, bet vis sujudėjusi, dar gilyn krisdavo, kol visai šaliką paleido. Žiūrim, kad vanduo jai jau gerklę semia, tai liepėm jai tvirtai įsikibti ir nieko daugiau nedaryti, o mes ją ištempsim. Taip ir traukėm. Tik tada pamačiau, kad mergaitė šliaužia mūsų link, o ledas vis labiau linksta. Pamaniau: arba ją ištrauksime, arba visi įlūšime“, – pasakojo A. Šlimienė.

Pašnekovė sakė jau ėmusi trūkti jėgų, kai prie jų pribėgo pro šalį ėjęs ir gelbėjimo operaciją pastebėjęs Petras Šalnis. „Aš tuomet atsitraukiau į šalį, o jis – dukrą už pažastų, ir jie taip traukė mergaitę, kaip toje pasakoje, kur ropę rovė“, – kalbėjo A. Šlimienė.

Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė ir Kretingos šaulių 305 kuopos vadas Gintautas Pogoželskas įvertino ledo storį.

A. Šlimienė sakė, kad kai mergaitė jau buvo ištraukta, ji šiai patarė kuo greičiau paskambinti savo tėvams. „Tik girdžiu, ji savo tėčiui sako, kad „aš sušlapau“. Ėmiau garsiai šaukti, kad skendo ji, o ne šiaip sušlapo, juk tėvas turi žinoti tokius dalykus, atvežti rūbus vaiką pervilkti“, – sakė A. Šlimienė, kurios žiniomis, mergaitė yra pirmaklasė.

Kad lauke nesušaltų, P. Šalnis peršlapusią mergaitę palydėjo į mokyklą – pedagogų globoje ji ir pabuvo, kol atvyko tėtis ir greitosios pagalbos medikai.

Dalinasi perspėjimais

A. Šlimienė pasakojo, kad nuo patirto išgąsčio dvi dienas širdis buvo tarsi aptirpusi. Jos dukros R. Beniušienės nuomone, šie paviršinio vandens surinkimo tvenkiniai yra pavojinga vieta, labai masina vaikus pačiuožinėti, tad būtų reikalinga juos aptverti.

Šis įvykis sujaudino šalia vandens valymo įrenginių besimokančių ar čia pramogauti atbėgančių vaikų tėvus – jie viešojoje erdvėje ragino vienas kitą perspėti savo atžalas apie pavojų ant ledo.

Be to, pasklido žinia, kad ir kitoje vietoje – prie vasaros estrados – į tvenkinį buvo įlūžusi viena mergaitė. Laimei, ir šis įvykis baigėsi gerai.

Ugniagesiai pasirengę

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius teigė, kad jo vadovaujama tarnyba šiemet dar nebuvo sulaukusi iškvietimo gelbėti į ledą įlūžusių žmonių. Tačiau ugniagesiai tokiam atvejui jau būtų pasirengę – praėjusią savaitę visos pamainos dalyvavo pratybose, per kurias imituotas žmogaus gelbėjimas iš eketės.

„Ugniagesiai įgijo daugiau praktikos, kaip dirbti tokiomis sąlygomis, kur šaltis, vanduo, ledas, kaip panaudoti gelbėjimo roges, kurios neskęsta vandenyje ir gali išlaikyti 300 kg“, – pratybas apibendrino E. Bertašius.

Norintiems pasimėgauti žiemos malonumais E. Bertašius patarė ant ledo nebūti po vieną, kad nelaimės atveju galėtų vienas kitam suteikti pagalbą, iškviesti tarnybas – tam būtina žinoti ir vandens telkinio pavadinimą, adresą. Poledinės žūklės mėgėjai privalo turėti smeigus ir švilpuką.

Vakar populiariausiose vandens tvenkiniuose buvo patikrintas ledo storis – ar jis pakankamas saugiai čiuožinėti.

Pažymėjo pavojingas vietas

Vakar ugniagesiai kartu su Kretingos rajono savivaldybės specialistais populiariausiuose vandens telkiniuose matavo ledo storį – vietose, kur ledas ploniausias, paliko įspėjančius ženklus.

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė tikisi, kad žmonės į įspėjančiuosius ženklus atkreips dėmesį.

„Uždrausti čiuožinėti negalime – kaip atimsi tokį žiemos malonumą, kurio šitaip visi laukia. Tačiau tikimės, kad žmonės bus atsargūs“, – teigė R. Beniušienė.

Pasak jos, praėjusią savaitę rajono švietimo įstaigoms buvo išsiųsta informacinė medžiaga apie tai, kaip saugiai elgtis ant ledo, prašyta, kad pedagogai žiniomis apie tai pasidalintų su vaikais. „Savaitgalį Kretingos šaulių 305 kuopos nariai budėjo prie vasaros estrados, žvyrduobės, prie Pranciškonų gimnazijos tvenkinio ir perspėdavo žmones, kokiose konkrečiose vietose čiuožinėti yra pavojinga“, – sakė R. Beniušienė.

---

* Ant ledo lipti vienam žmogui saugu, kai jo storis yra didesnis kaip 7 cm, o jei ant jo atsiduria daugiau žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.

* Ledo storis skirtinguose telkiniuose gali būti nevienodas. Jis būna plonesnis ten, kur įšąla medžių šakos, krūmai, nendrės, arčiau kranto ir tose vietose, kur įteka šaltiniai ar upeliai.

* Didelį pavojų įlūžti kelia sniegu užneštos, pripustytos vietos. Ant ledo nesaugu ir tada, jeigu jame yra įtrūkimų, nelygumų, vandens.

* Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o jeigu jis yra matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio, toks ledas yra nesaugus.

* Pastebėjus įlūžusį ir skęstantį žmogų, būtina skambinti skubios pagalbos telefonu 112. Artintis prie skęstančiojo gali būti pavojinga. Todėl patariama atsigulus ant ledo, maždaug 7-10 metrų atstumu, pabandyti paduoti skęstančiajam šaką, slidę ar slidžių lazdą, galima numesti virvę. Gelbėti skęstantįjį galima ir tvirtu mazgu surišus šalikus ar kitus drabužius.

Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją