Neapdairi klaida palangiškiui gali brangiai kainuoti

Klaipėdos apygardos teismas padėjo tašką ginče tarp palangiškio ir UAB „Palangos vandenys“ dėl savavališko prisijungimo prie vandens nuotekų tinklų. Dar vasarą Palangos miesto apylinkės teismas nusprendė tenkinti ieškinį ir priteisti iš palangiškio padengti skolą bei beveik po du šimtus eurų nuostolių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo ieškinio padavimo į teismą iki faktinio savavališko prisijungimo prie vandens nuotekų atjungimo dienos. Taip gali susidaryti labai nemenka suma. O viskas prasidėjo nepagalvojus apie tokias pasekmes.

Nemenki nuostoliai

Į Klaipėdos apygardos teismą byla pateko po to, kai palangiškio Rolando Šauklio netenkino Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas šių metų birželį. O viskas iki to išsirutuliojo dėl to, jog gyventojas su UAB „Palangos vandenys“ neišsiaiškino tarpusavyje, kas teisus, o kas kaltas dėl savavališkai prijungtų gruntinio vandens nuotekų tinklų. Palangos miesto apylinkės teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. Šauklio UAB „Palangos vandenys“ naudai 2912,57 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 194,42 Eur nuostolių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki faktinio savavališko prisijungimo prie vandens nuotekų tinklų atjungimo dienos ir taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigotas palangiškis per mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos panaikinti savavališko prisijungimo padarinius, atjungiant savavališkai prisijungtus objekto, esančio Plukių g. 2A, Palangoje, gruntinio ir lietaus vandens nuotekų tinklus nuo UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų tinklų.

Nustatyta, kad minėto pastato inžinerinių tinklų projektinė dalis neatitinka techninių sąlygų, vadinasi, gyventojas statybos metu pažeidė inžinerinių tinklų projektinius sprendinius, kadangi neatliko pareigos nutiesti gruntinio ir lietaus vandens nuotekų tinklus iki jau esamų miesto paviršinių nuotekų surinkimo tinklų. Statytojas privalėjo suprojektuoti ir pakloti tokią nuotekynę.

Teismas nustatė, kad savavališkas objekto paviršinio vandens nuotekų tinklų prijungimas buvo atliktas būtent atsakovo interesais, šiam siekiant ištaisyti objekto statybos pažeidimus bei sutaupyti pinigų, ir darė išvadą, jog minimas asmuo yra tinkamas subjektas atsakyti už savavališkai prie UAB „Palangos vandenys“ eksploatuojamos Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungtus Plukių g. 2A esančio objekto paviršinio vandens nuotekų tinklus.

Prašė panaikinti sprendimą

Žinoma, palangiškis rankų nenuleido ir apeliaciniu skundu prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą. Jis tikino, jog pagal įstatymą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą turėjo sukurti minėtose normose nurodytos institucijos, nesutiko jis ir su tuo, kad inžinerinių tinklų projektinė dalis neatitinka techninių sąlygų. Teigė, kad jis negalėjo priverstine tvarka kooperuotis su kitais bendraturčiais, techninis projektas buvo suderintas su reikiamomis institucijomis, projektavimą atliko ne pats palangiškis.

Jo tikinimu, nepasitvirtino teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, jog savivaldybė arba paviršinių nuotekų tvarkytojai įrengs paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, statybai vadovavę asmenys namo rūsyje įrengė siurblį, kuris, tam, jog į rūsį nepatektų vanduo, iš šalia namo įrengto nuotekų šulinio (pakilus paviršinių nuotekų lygiui) vandenį perpumpuodavo į buitinių nuotekų tvarkymo magistralinius tinklus. Ši aplinkybė nesutrukdė 2015 metais pastatą priduoti valstybinei komisijai. R. Šauklys nurodė, kad apie šį sprendinį jis nežinojo, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo realus sprendimas, kad nenukentėtų namo savininkų turtas, mes priešingu atveju būtų užpiltas namo rūsys ir sugadintas ar visiškai sunaikintas gyventojų turtas, dėl to yra pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

Tikinta, kad teismas neatskyrė pirminio prisijungimo prie nuotekų tinklo iš šulinio, įrengto šalia namo, ir dabartinio prisijungimo iš minimo palangiškio įrengto nuotekų šulinio – įrengus nuotekų šulinį, jokios būtinybės prisijungti prie buitinių nuotekų tinklo neliko. Statybos darbams vadovavo ir juos prižiūrėjo statybos specialistai, tačiau teismas to neįvertino ir nepagrįstai atmetė prašymą apklausti juos kaip liudytojus.

Tikėtasi kitokios baigties

Sprendimas visgi buvo palankus įmonei – Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, vadinasi, palangiškiui teks atseikėti priteistą sumą.

Kaip „Palangos tiltui“ teigė R. Šaukliui atstovavęs advokatas Saulius Putrius, bylos baigties, žinoma, tikėtasi kitokios.

„Daug ginčytinų dalykų buvo, tikėjomės, jog pavyks pakreipti ginčą kita linkme. Žinoma, gyventojai, ėmęsi tokių veiksmų, patys kažkiek kalti, neapgalvojo galimų pasekmių. Verčiau reikėjo pasikonsultuoti. O ir padarius dar buvo galima viską pataisyti, užglaistyti situaciją. Bet ar tai dėl taupymo, ar ko, viskas taip ir baigėsi“, – komentavo advokatas.

UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis „Palangos tiltui“ papasakojo, jog tokie dalykai, kaip savivaliavimas, tikrinami kryptingai ir nustatomas ne vienas toks atvejis.

„Kiek statistiškai, pasakyti staiga negaliu, bet tikrai būna tokių atvejų. Ši byla tik parodo, kad mes tokiais atvejais esame teisūs ir tai tarsi pavyzdys, jog po tokių dalykų gresia nemenkos pasekmės, žmogui reiks sumokėti ne tik skolą, bet ir padengti nuostolius už kiekvieną kalendorinę dieną. Turime dar keturias panašias bylas, žvelgiant į praktiką, tokios bylos visada laimimos. Situacijos yra pakankamai aiškios“, – tikino V. Beržanskis.

Pasak direktoriaus, kartais teismų pavyksta išvengti, kai žmonės nesiginčija, susitvarko viską tinkamai, susimoka už nuostolius ir viskas būna išspręsta. O būna ir tokių atvejų, kai žmogus kviečiamas pasikalbėti, pasiaiškinti, kodėl vienokia ar kitokia situacija susidarė. Tokiais atvejais galima išsisukti su minimalia bauda.

Šiuo atveju palangiškiui gresia nemenki finansiniai nemalonumai. UAB „Palangos vandenys“ direktorius patikino, jog įmonė turi visas teises už kiekvieną dieną šiam gyventojui išrašyti sąskaitą beveik dviem šimtams eurų, kaip nurodė teismas. Be viso to, nemokant skolos ir neatlyginant nuostolių, įmonė gali kreiptis ir į teismą.

Palangos miesto savivaldybės juristas Vytautas Korsakas „Palangos tiltui“ sakė, kad, jo skaičiavimu, palangiškiui gali tekti sumokėti virš 65 000 eurų.

„Jeigu „Palangos vandenys“ neis į kalbas ir teismo sprendimas, jo nevykdant, bus atiduotas vykdyti antstoliams, palangiškio gali laukti labai dideli finansiniai nuostoliai. Kita vertus, ši istorija – labai gera pamoka kitiems“, – sakė V. Korsakas.