Ne kaina turi būti svarbiausia

Vakar Klaipėdos apygardos teismas atmetė Palangos bendrovės „Vlasava“ ieškinį Tauragės rajono savivaldybės administracijai. Ieškiniu palangiškiai siekė panaikinti šios savivaldybės viešojo konkurso dėl keleivių vežimo Tauragės mieste ir rajone rezultatus. Konkursą laimėjo pačios savivaldybės valdoma UAB Tauragės autobusų parkas. Teismas konstatavo, kad konkursas įvyko nepažeidžiant jokių įstatymų ir teisės aktų, o nugalėtojo pasiūlyta kaina už šią paslaugą yra ekonomiškai pagrįsta. Ir tai nepaisant to, kad ji yra net 50 procentų mažesnė už įvardytą likusių konkurso dalyvių kainų vidurkį.

Dar iki teismo verdikto Tauragės autobusų parko direktorius Rimantas Martinavičius džiaugsmu netryško, nes po konkurso keleivius teks vežti gerokai pigiau nei iki šiol. Vakar jis „Vakaro žinias“ patikino, kad yra patenkintas tik laimėjimu, bet ne jį lėmusiomis paslaugos kainomis.

„Kad laimėjome konkursą, esame patenkinti. Norime dirbti žmonėms ir žinome, kaip tai daryti. O kainos konkurencinėje aplinkoje yra tokios, kad ne visada tenkina. Bet mūsų konkurentai jas pasiūlė labai stipriai užkeltas, kokių net Europoje nėra. Todėl mūsų kainų vidurkis ir yra gerokai žemesnis“, - tikino R. Martinavičius.

Ruošdamasis konkursui Tauragės autobusų parkas optimizavo veiklą. Dėl to teko atleisti dalį darbuotojų. Nuo šių metų kovo pradžios darbo neteko dvylika žmonių. Jį išsaugoję taip pat nukentėjo, nes gerokai sumažėjo atlyginimų vidurkis.

„Dėl šio konkurso didelių nuostolių nepatirsime. Išgyvensime. Įmonės veiklos optimizavimas buvo neišvengiamas. Juolab kad ruošiamės dalyvauti konkursuose ne tik dėl vietinių, bet ir tarpmiestinių pervežimų. O ėjimas į rinką bei siekis joje išlikti neišvengiamai lemia ir veiklos optimizavimą“, - sakė R.Martinavičius.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, ekonomisto ir socialinių mokslų daktaro Audriaus Rudžio teigimu, kai viešųjų pirkimų lemiamu kriterijumi tampa mažiausia kaina, būna visko.

- Mes visą laiką viešai kalbame, kad siekiame geriausio kokybės ir kainos santykio. Tačiau kai pigumas tampa lemiamu kriterijumi, konkursą laimėti siekianti įmonė viešųjų pirkimų kainą gali dempinguoti bei daryti tokius dalykus, kurie iš esmės neatitinka ekonominių sąlygų ir veda prie kokybės praradimo. Arba virsta rizika pačiai įmonei. Tai atsitinka, kai pasiūlomos kainos, galbūt nepadengiančios veiklos sąnaudų.

- Tada tik lieka tokį pajamų praradimą kompensuoti kitokiais būdais - mokesčių slėpimas, atlyginimai vokeliuose, žmonių atleidimas.

- Savivaldybės ar valstybės įmonėse tai padaryti sunku. Privačioms įmonėms toks kelias yra vienas iš būdų užsitikrinti veiklos pelningumą. Juk visi puikiausiai žinome, kad privataus ūkio variklis yra pelnas. Todėl jo siekiama visokiais būdais, neretai ir neteisėtais.

Anksčiau Vilniaus savivaldybė pasiūlė idėją, kad jos konkursuose galėtų dalyvauti tik tos įmonės, kurios savo darbuotojams moka tos verslo srities ar šalies darbo užmokesčio vidurkį. Tai tikrai gera idėja ir sprendimas, nepaisant to, kad tokiu atveju biudžetų sąnaudos paslaugai įsigyti būtų didesnės. Bet reikia nepamiršti, kad tokiu atveju būtų sprendžiamos ir tam tikros socialinės problemos.

Pasamdyta atvirai ir sąžiningai dirbanti įmonė pirmiausiai moka didesnius atlyginimus, tad dalis savivaldybės ar valstybės sąnaudų už gaunamą iš jos paslaugą grįžtų per gyventojų pajamų mokestį. Uždirbantys daugiau žmonės gali pirkti daugiau prekių, apmokestintų akcizu ir PVM. Dėl to mokesčių įplaukos dar šiek tiek padidėja. Yra ir dar vienas teigiamas efektas. Galbūt daliai šeimų tai padeda išvengti kreipimosi dėl socialinės paramos ar kompensacijų.

Mintis tikrai gera. Todėl manau, kad reikėtų dar kartą grįžti prie viešųjų pirkimų teisės aktų ir pabandyti rasti būdus, kaip objektyviai įvertinti ne tik pigumą ir paslaugos kainą, bet ir kokybę, socialines pasekmes bei poveikį bendruomenei.

- Dėl viešųjų pirkimų kylančių skandalų daugybė. Ar tai nerodo, kad mūsų laisvoji rinka pamažu virsta laukine?

- Ji iš laukinės po truputį virsta civilizuotesne. O tokią rinką mes turėsime tik tada, kai į valdžią ateis politikai, nesusiję su, pavadinkime sąlygiškai, oligarchija ir atstovaujančiaisiais verslo grupių interesams. Ir pati valdžia neatstovaus atskirų verslo grupių interesams. Tai gana utopiškas troškimas, bet galbūt mūsų šalis pamažu ir pajudės iš dabartinės situacijos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“