Buvusio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus 10 metų vadovavimo miestui epocha vertinama kaip gero ūkininko laikai, tačiau nemaža dalis miestiečių pasigesdavo originalių idėjų. Jūs esate meno žmogus. Kokių minčių turite Klaipėdai?
Labai norėčiau, kad mano kadencija mero poste asocijuotųsi su iniciatyvaus miestiečio vizijos "aktyvavimu", kai kiekvieno miestiečio iniciatyva bus palaikoma tiek miesto Tarybos, tiek savivaldybės administracijos teikiant ir organizacinę pagalbą, ir esant galimybėms - piniginėmis subsidijomis. Man priimtina mintis kurti miestiečių "Idėjų banką". Mes, politikai, turėtumėme būti tais pagalbininkais, kurie padės jas įgyvendinti bei realizuoti. Miestietis yra tikrasis šio miesto šeimininkas, jis turi ir imtis iniciatyvos, matau savo misiją padėti jam.
Kaip daugiavaikis tėvas matau rimtas spragas kalbant apie dėmesį jaunoms šeimoms ir ypač motinoms, tad tikrai stengsiuosi, kad jie sulauktų žymiai daugiau dėmesio.
Kita vertus, kaip meras savo veiklos prioritetą teiksiu kultūrai ir gyvybingo bei "šarmingo" miesto kūrimui. Noriu, kad į tokį miestą sugrįžtų ir į užsienį išvykę klaipėdiečiai, ir miestiečiai, "nusėdę" miesto prieigose. Teks pačiam parodyti pavyzdį, nes niekas kitas labiau neįtikins... Kodėl nepasvajoti apie beprecedentę "Laisvąją meninę zoną"? Gal ant Kultūros fabriko "pamatų" bus galima sukurti nišą nekomerciniam ir komerciniam menui ne tik iš Lietuvos, bet ir iš artimojo užsienio?
Jokia mokykla bent jau mūsų šalyje neruošia mero profesijos specialistų, tad ne buvusi profesija lemia, kaip seksis šiame darbe, bet noras dirbti nebijant konsultuotis ir tartis su rimtais siaurų ir specifinių sričių specialistais. Tai, mano manymu, - pagrindinė sėkmingo meravimo sąlyga. Bet trimito ant aukštai įkaltos vinies tikrai kabinti nesiruošiu, nors puikiai suvokiu, galimybių padžiazuoti praktiškai nebeliks.
Jūs, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas priklausote tai pačiai partijai. Gal dėl to gali pasikeisti savivaldybės santykiai su uostu?
Supratimo ir susikalbėjimo bus tikrai daugiau nei prieš tai. Uostas tradiciškai yra geranoriškai nusiteikęs miesto atžvilgiu. Štai vien tik pernai miestui jis skyrė apie 4 milijonus litų. Deja, jei teisingai esu informuotas, savivaldybės administracija įsisavino tik 2-3 milijonus, todėl matau erdvės rimtam "pasitempimui".
Ateityje svarbūs ir rimti sprendimai laukia dėl Baltijos prospekto rekonstrukcijos, logistikos centrų ir rezervinių teritorijų. Visgi uostas yra ne tik šalies, bet ir miesto variklis, tad miestas padės jam kiek tik galės. Tačiau nenorėčiau, kad~Klaipėda virstų vien industriniu miestu, todėl privalėsime pradėti rimtai kalbėti apie triukšmo, šviesos, užterštumo, kvapų ir galimų nelaimių prevenciją. Miestiečiai nėra pasiruošę aukoti gyvenimo kokybės dėl maksimaliai vykdomos krovos ir tai turi suprasti tiek uosto valdžia, tiek krovos kompanijos. Esu tikras - protingų kompromisų tikrai yra, reikia tik geranoriškai ir be išankstinių nuostatų jų ieškoti.
Taip pat ateityje norėčiau matyti tampresnę uosto ir jame veikiančių krovos kompanijų pagalbą paverčiant universiteto Jūrų fakultetą rimto tarptautinio lygio institucija. Norėtųsi~ir aktyvesnio šio sektoriaus dalyvavimo visuomeniniame miesto gyvenime.
Esate pasisakęs prieš suskystintų dujų terminalo statybas Kiaulės Nugaroje. Skeptiškai vertinote ir giliavandenio uosto ties Melnrage idėją. Kaip elgsitės dabar?
Suvokiu valstybės energetinio saugumo būtinybę - tai pabrėždavau ir savo ankstesniuose pasisakymuose. Tačiau yra Vyriausybės sprendimas, tad reikia elgtis adekvačiai. Jei tai iš tiesų strateginis projektas, turime siekti mažiausiai pavojingo sprendimo. Be jokios abejonės, už tokią kaimynystę miestui ir miestiečiams turi būti adekvačiai kompensuota.
Mano manymu, šiandien dar per anksti statyti išorinį giliavandenį uostą, nes neišnaudota esama infrastruktūra. Tačiau tai nereiškia, kad turime laukti, kol uostas "uždus" nuo krovos apimčių arba kroviniai išplauks kitų uostų link. Turime būti ir budrūs, ir lankstūs, ir ne vien tik savo miesto, bet ir visos valstybės patriotai. Bet kadangi gyventi čia reikia mums, suprantama, savo interesus turime ginti ir juos deramai argumentuoti.
R. Taraškevičius per savo kadencijas sugebėjo užmegzti tamprius santykius su centrine valdžia. Kokia perspektyva bus Jūsų atveju, ar turite, liaudiškai tariant, "blatą" Vyriausybėje, ministerijose, kuriuo pasinaudojant būtų galima siekti palankesnių sprendimų Klaipėdai?
Egzistuoja savivaldybių asociacija, kuri atstovauja visoms savivaldybėms vienodai ir "apžaidinėti" kolegų nesiruošiu. Todėl intensyvinsime bendras pastangas būtent per ją. Visgi matau konkrečių atvejų, kur Klaipėda yra ne podukra, o našlaitė, ir atskiros ministerijos turi aktyviau mums padėti. Turiu galvoje Muzikinį teatrą, universitetinės ligoninės kūrimą, Žuvininkystės departamento perkraustymą, Palangos oro uosto pervadinimą ir veiklos intensyvinimą, bevizio režimo su Kaliningradu įgyvendinimą ir kitus projektus. Kaip ir buvęs meras, esu pasiruošęs intensyviai tarpininkauti, kad Klaipėdos įgyvendinami projektai sulauktų Ūkio ministerijos palaikymo ir Europos Sąjungos lėšų. O asmeninių pažinčių ir Vyriausybės kabinetuose, o juo labiau Seimo koridoriuose, per pastaruosius šešerius su puse metų sukaupiau tikrai nemažai.
Dažnai mero, kaip ir šalies prezidento, galios yra pervertinamos, nes už daug sprendimų atsakinga vykdančioji valdžia. Savivaldybės atveju - administracijos darbuotojai. Kokius santykius su valdininkais įsivaizduojate?
Klaipėdos savivaldybės administracijoje dirba daug profesionalų ir savo darbą puikiai išmanančių specialistų, deja, bet yra ir išimčių. Todėl pirmiausia užsitikrinsime, jog Tarybos komitetai ne tik nuspręstų, bet ir sektų administracijos darbą, kaip yra įgyvendinami jų sprendimai. O administracija iš kontroliuojančios institucijos turėtų transformuotis į savotišką tramplyną miestiečių ir juos atstovaujančių Tarybos narių iniciatyvoms įgyvendinti. Šis didelis biurokratinis aparatas turi tapti paslaugiu pagalbininku miestiečiui, o jei tam trūksta galių, tai tas galias reikia suteikti.
Sieksiu, jog tiek miesto Taryba, tiek administracija intensyviau įsileistų ir įsiklausytų į nevyriausybinio sektoriaus ir gyventojų nuomonę. Tai bus daroma per kuriamas naujas asocijuotas tarybas. Demokratinis procesas gal šiek tiek ir prailgins sprendimų priėmimus, bet formalų ir kartais kurčią išklausymą pakeis reali miestiečių ir asocijuotų institucijų įtaka politiniams sprendimams.
Kokius pirmus darbus esate numatęs? Kokie bus prioritetai?
Pirmieji mėnesiai tikriausiai taps susiklausymo, gal net ir "apsitrynimo" su administracija laikotarpiu. Tuo pat metu iš peties imsimės gyvenimo mieste kokybės gerinimo reikalų. Būtų puiku, jei pavyktų į miestą susigrąžinti 20 000 per nepriklausomybės laikotarpį prarastų gyventojų. Todėl miestas su provincija ir emigracija turės kovoti teikdamas pigaus, tačiau kokybiško gyvenimo alternatyvas: prieinamą ir patogų viešąjį transportą, pigų būstą ir pigias miesto komunalines paslaugas. Skubios kultūrinės ir investicinės "reanimacijos" prisireiks senamiesčiui ir Danės žiotims. Tai turėtų sugrąžinti investicijų sroves į miesto centrą ir pildyti jo biudžetą.
Nuo pat kadencijos pradžios užsiimsime skurdo prevencija ir jo eliminavimu per taiklią socialinę pagalbą. Jau kaip ir turime areną (tikiuosi, statybos bus baigtos laiku), tačiau sporto sritis mieste - viena labiausiai "apsamanojusių". Neturiu jokių išankstinių nuostatų, bet aktyvios intervencijos į šią sritį yra būtinybė. Prioritetų yra ne vienas ir ne du, veiklos pakaks visai kadencijai. Svarbiausia, kad nenugrimztume į beprasmių politinių batalijų liūną, sąmoningą politinių procesų "torpedavimą" ir vilkinimą, oponavimą vien dėl oponavimo, kalbėjimą vien dėl savireklamos, o veiksmą vien dėl akių. Tikiu kolegų išmintingumu, sąmoningumu ir geranoriškumu veikti drauge visų mūsų miesto klestėjimo vardan. Nepriklausomai nuo to, kurioje valties pusėje sėdi - pozicijos ar opozicijos, svarbu darniai irkluoti į tą pačią pusę. Jei mylime savo mietą ir atėjome tarnauti miestiečių interesams, kito pasirinkimo nėra.
Rašyti komentarą