Naująjį Baltijos kelrodį vadavo iš ledo gniaužtų

Pagal architekto Laimio Kaziukonio projektą grindinyje įklotos 7 stiklo plytelės, kuriose nurodytos kryptys kitų kaimyninių Europos Sąjungos (ES) valstybių: Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Lenkijos – link bei atstumai iki jų.

Išvardytąsias šalis, be jas skalaujančios Baltijos, vienija ir ES Baltijos jūros regiono strategija, kurią ir siekiama išgarsinti šiuo projektu.

Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos reikalų departamento ambasadorės ypatingiems pavedimams Kornelijos Jurgaitienės, ES prieš dvejus metus iškėlus idėją integruoti ne tik valstybes, bet ir pavienius regionus, sąjungos vadovų žvilgnis pirmiausia nukrypo į Baltijos šalis.

„Jis yra stiprus, daug žadantis ekonominės plėtros, žmonių gerovės prasme. Be to, atėjo metas susirūpinti Baltijos jūra, jos ekologine situacija“, - teigė ambasadorė. Strategiją sudaro įvairių projektų, skirtų glaudesniam regiono valstybių bendradarbiavimui, rinkinys.

K. Jurgaitienė dėkojo Klaipėdos savivaldybei, vykusiai parinkusiai vietą Baltijos kelrodžiui. Savo ruožtu uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi URM ir Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje dovanotu meniniu akcentu. Pradžioje svarstyta jį daryti tradicinio kelrodžio pavidalo, tačiau, nusprendę pasitelkti į pagalbą kūrybingus menininkus, jo sumanytojai neprašovė. Projektas finansuotas EK lėšomis.

Atidengimo iškilmių kulminacija tapo menininko Mindaugo Tendziagolskio ledo šou, kurio metu jis įvairiausiais įrankiais – nuo elektrinio pjūklo iki lygintuvo – iš simbolinių ledo gniaužtų išvadavo įspūdingą Baltijos kelrodžio nuorodą.

Beje, renginio organizatoriams teko paplušėti ir iki tol – renginio išvakarėse Klaipėdoje pasnigus, jie turėjo nuvalyti Šiaurinio rago grindinio atkarpą, kurią puošia kelrodžio plytelės, kad visi apsilankiusieji galėtų jas pamatyti.