Naktinis žygis: malonus nuovargis ir gera nuotaika

Penktadienio vakarą Kretingos Pranciškonų gimnaziją apgulė būriai žmonių. Entuziastingi, pasipuošę tautine atributika, kuprinėse priglaudę karštos arbatos ir kavos termosus, sumuštinius ir kelias poras sausų kojinių. Penktadienį pajūryje siautėjęs grubus vėjas ir šaltas lietus, regis, jiems nė motais – Kretingoje rinkosi 1923-iųjų sukilimo dalyvių takais pasiryžę eiti savanoriai. Žygis skirtas 1923 m. sukilimo ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 91 metinėms paminėti.

Dalyvius sveikino Kretingos miesto meras Juozas Mažeika bei Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, linkėdami sėkmingai pasiekti finišą.

„Lietuvos kariuomenės vardu sveikinu visus ir džiaugiuosi, kad užauginom naują, puikią kartą, kuri su mumis žygiuoja į Klaipėdą“, - kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas generolas-leitenantas Arvydas Pocius.

Sugiedojus Lietuvos valstybės himną, itin gausus žygeivių būrys leidosi į kelią. Organizatorių teigimu, šiemet norą dalyvauti pareiškė beveik pusantro tūkstančio žmonių: ne tik skautai, kariai, policijos mokyklos kadetai, bet ir garbingo amžiaus sulaukę senjorai, apsiginklavę šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Pastarieji, daugumos nuostabai, artėjant prie finišo, energingai lenkė keletą kartų už save jaunesnius dalyvius.

Gana sparčiu tempu ėję žygio dalyviai šiemet susidūrė su sausiui neįprastu oru – teko klampoti pažliugusiais takeliais, karts nuo karto krapnojo smulkus lietus. Vis dėlto dalyvių teigimu, oras ėjimui buvo puikus, dalis jų eidami skandavo ar dainavo.

Į specialiai išdalintas korteles reikėjo rinkti kontrolės punktų žymas – pirmasis buvo dar nenuėjus penkių kilometrų. Įveikus kiek daugiau nei pusę kelio – 13,2 km - žygeivių laukė jau antras kontrolės postas bei trumpa poilsio valandėlė – organizatoriai vaišino koše bei arbata. Trečiasis kontrolės punktas – pasiekus 19-ą kilometrą.

Žygio finišas – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono teritorijoje. Pirmieji žygeiviai jį pasiekė dar prieš 4 ryto, kelyje užtrukę kiek daugiau nei 5 valandas. Žygio pabaigą buvo numatyta skelbti 6 valandą ryto – iki tol buvo laukiama paskutiniųjų dalyvių.

Visiems, surinkusiems visas kontrolės postų žymas, buvo įteikti diplomai, liudijantys apie pėsčiomis įveiktą 25 kilometrų atstumą, o norintieji galėjo užsisakyti dar ir medalį.

Dauguma finišavusiųjų neslėpė nuovargio, tačiau pakalbinti teigė, kad žygiu yra patenkinti.

Žygyje antrą kartą dalyvavusi klaipėdietė Viktorija teigė, jog šis ėjimas nuo pernykščio skyrėsi tuo, kad nebuvo sniego, tačiau ji džiaugėsi, kad oras buvo geras. Mergina tikino, kad kitąmet taip pat dalyvaus, jei tik leis aplinkybės.

Iš skirtingų vietovių – Šiaulių, Kėdainių, Naujosios Akmenės - susibūrusi draugų kompanija entuziastingai tvirtino, kas įspūdžiai po žygio – puikūs. „Galvojom, kad bus sunkiau, pasirodo, viskas yra paprasta ir įveikiama. Anksčiau esame ėję ir 30 kilometrus, bet ten buvo daugiau poilsinis žygis, ne teminis, kaip čia“, - kalbėjo Bronius, Asta, Alicija ir Rolandas.

Paklausus, ar kitąmet ši kompanija taip pat dalyvaus žygyje, Asta nusijuokė: „Kodėl į žygį tik kitais metais? Bus dar žygių ir šiemet!“

Iš Baisogalos atvykęs Vytenis teigė šiemet jau dalyvavęs Baisogalos sukilimui atminti skirtame žygyje, tuomet vaikinas ėjo 50 kilometrų. „Einam per lietų, per vėją, kaip namų neturėdami“, - laikydamas rankose diplomą juokėsi Vytenis.

Klaipėdietis Tadas, žygyje dalyvavęs pirmą kartą, teigė, kad įspūdžiai – geri. „Buvo nelengva, tačiau to ir reikėjo tikėtis. Oras pakankamai geras, buvom nusiteikę prastesniam. Manau, kad dar čia sudalyvausiu“, - sakė Tadas.

Dalyviams didesne problema nei 25 kilometrų naktinis žygis tapo transportas. Dalis žygeivių teigė nakvosiantys batalione kartu su kariais, dalies parsivežti atvyko artimieji, tačiau keli šimtai žmonių nuo pusės penkių ryto įnirtingai rinko visų Klaipėdoje veikiančių taksi firmų telefonų numerius, bandydami išsikviesti automobilį.

Nusišypsojus sėkmei ir jau važiuojant į namus, visą kelią netilo dispečerės balsas, vis kviečiantis ekipažus vykti į batalioną.

„Kas čia, gal kokie Nauji metai?“ – iš taksisto racijos sklido nustebę kitų vairuotojų balsai. „Čia žygis buvo, ėjo 25 kilometrus iš Kretingos“, - kolegas informavo vienas turbūt jau keletą dalyvių į namus nugabenęs vairuotojas. „25 kilometrus nuėjo, dar trijų nebegali nueit“, - juokavo kitas.

Už vairo sėdėjęs vyras, girdėdamas kolegų šnekas, šypsojo į ūsą – „Oi, prisiklausysit jūs čia dabar.“ Galiausiai taksistų juokus nutraukė griežtas dispečerės balsas: „Važiuokit visi, pusantro tūkstančio žmonių, reikia visus išvežioti...“