Naftininkai teismo vardu veržiasi į mūsų gamtą

Pirmoji naftininkų pergalė

Lietuvos ir Danijos įmonė UAB „Minijos nafta“ švenčia nors ir mažą, tačiau pirmąją pergalę kovoje su Kintų miestelio gyventojais ir juos palaikančia Šilutės rajono savivaldybe.

Manydamas, kad žemesnės instancijos teismas atsakė ne į visus pareiškėjo skunde keliamus klausimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) iš dalies patenkino bendrovės apeliacinį skundą ir panaikino praėjusių metų spalio 1 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą bei grąžino jam bylą nagrinėti iš naujo.

Pastarasis teismas, motyvuodamas, kad naftos gavyba planuojama už licencinio ploto ribų esančioje teritorijoje, atmetė „Minijos naftos“ skundą, kuriuo prašyta panaikinti 2010 m. kovo 25 d. Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimą - nepritarti pačių naftininkų parengtai naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programai. Tad šis sprendimas teisme bus nagrinėjamas iš naujo.

Tiesa, naftininkai LVAT prašė gerokai daugiau. Ne tik panaikinti minėtą tarybos, bet ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) sprendimą sustabdyti UAB „Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą ir įpareigoti aplinkosaugininkus ją atnaujinti.

Taip pat priteisti iš Šilutės rajono savivaldybės tarybos ir KRAAD visas patirtas bylinėjimosi bei teismo išlaidas.

Paprašyti pakomentuoti šį LVAT sprendimą, „Minijos naftos“ atstovai „Respublikai“ sakė, kad neturi ką pasakyti.

Išvijo lauk

Šilutės rajono savivaldybės taryba „Minijos naftos“ planams išgauti naftą ant Kuršių marių kranto vienbalsiai nepritarė, kai naftininkų invazijai į jų miestelį griežtą „ne“ ištarė Kintų bendruomenė.

Per pernai sausio pabaigoje vykusį visuotinį bendruomenės susirinkimą žmonės kaip įžeidimą priėmė „Minijos naftos“ pasiūlymą, kurį pavadino ultimatumu, skirti bendruomenės projektams finansuoti pusantro milijono litų (tik jei atlikus žvalgomąjį gręžinį būtų patvirtinta, kad telkinyje yra naftos) ir dar po 100 tūkstančių litų kiekvienais metais, jei vyks naftos gavyba.

Kintiškių teigimu, dėl naftos gamybos jų kurortu siekiančiam tapti miesteliui, pamario gamtai ir jo žmonių sveikatai padarytos žalos nekompensuos jokie pinigai.

„Mūsų pozicija nesikeičia ir „Minijos nafta“ ją puikiai žino. Aiškiai jiems pasakėme - susitarkite su Kintų bendruomene. Kol jie to nepadarys, mūsų pritarimo negaus. Šeimininkai esame mes, o ne jie“, - buvo kategoriškas Šilutės rajono meras Virgilijus Pozingis.

Neabejojama, kad ekologinė nelaimė turėtų negrįžtamų pasekmių ekosistemai. Tuo labiau kad čia yra paukščių migracijos takai, teritorija, kuri priklauso vieningam Europos Sąjungos saugomų gamtinių teritorijų tinklui („NATURA 2000“), Nemuno deltos regioninis parkas.

Šilutės rajono strateginiame plėtros plane numatyta, kad Kintų miestelis ir Kuršių marių pakrantė yra rekreacinė zona, kurioje naftos gavyba ir kita veikla daro neigiamą įtaką gamtosaugos objektams. Todėl naftos gavyba šioje teritorijoje nepageidaujama.

Apgultį atlaiko

UAB „Minijos nafta“ pirmieji žingsniai į pamarį prasidėjo po 1995 metų kovo, kai tarp bendrovės ir šalies Vyriausybės pasirašyta Gargždų licencinė sutartis, kuria jai suteikta išskirtinė teisė išgauti naftą minėtame licenciniame plote.

Ypač naftininkų veiksmai suaktyvėjo 2003 metų vasarą. Nuo to laiko miestelio bendruomenė aktyviai ir sėkmingai priešinasi planams išgauti naftą pamaryje. Kol kas nepasisekė pas kintiškius per prievartą įsibrauti ir pasitelkus teismus.

Pasak laikinai Kintų seniūnijai vadovaujančio Zigmo Makaro, kintiškių apsisprendimas išliko ir ateityje liks toks pats.

„Kintų bendruomenės nuomonė tokia pati. Kiek tik leis jėgos, kovosime su bandymais miestelyje išgauti naftą“, - vakar „Respubliką“ patikino Z.Makaras.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"