Moteris su dukrele po skyrybų liko beveik be nieko: iš paskutiniųjų tvarkosi gyvenimą

Sandra su buvusiu vyru, dukrelės tėčiu gyveno nedideliame namelyje Varniuose, kurį taip pat buvo įsirengę, padedant geriems žmonėms. Jų paramos dėka nudrengtą namą gražiai sutvarkė, įsivedė vandenį ir kanalizaciją, susidėjo plastikinius langus. Žmonės tąsyk parėmė ir statybinėmis medžiagomis, ir finansiškai.

Bet Sandros santykiai su vyru pašlijo taip, kad ji ryžosi eiti iš namų tiesiog į niekur. Tiksliau, įsigijo pigų itin prastos būklės dviejų kambarių butą kaime. Iš kuklių santaupų padengė dalį reikiamos sumos, o likusią sutarė sumokėti vėliau. Dabar gyvena gretimame geresnės būklės bute – tas pats savininkas leido jame gyventi neatlygintinai, kol įsikurs tame bute, kurį įsigijo.

Sausio pabaigoje įsiteisės skyrybų nuosprendis, pagal kurį vaiko išlaikymui iš tėčio priteista 100 Eur per mėnesį. „Buvęs vyras jų mokėti nenusiteikęs, bet, jei reikės, kreipsiuosi į antstolius, taip pat – į Vaikų išlaikymo fondą“, – ryžtingai nusiteikusi pašnekovė.

Taip pat iš buvusio sutuoktinio jai priteista 1000 Eur už kartu įsigytą ir remontuotą namelį. Tas lėšas taip pat tikisi atgausianti per antstolius, nes gražiuoju su vyru sutart nepavyksta. Jis ir dukrytės nelanko, nesidomi, kaip jai sekasi.

Šiuo metu Sandra gyvena iš „vaiko pinigų“ ir pašalpos, susidaro beveik 300 Eur. Pasak jos, tos sumos pakanka pragyvenimui, komunaliniams mokesčiams apmokėti (kaime jie nedideli), nusipirkti maisto ir kitų būtiniausių daiktų.

„Seniau leisdavau sau dukrelei nupirkti ir įdomesnių dalykų, dabar perku tik tai, kas būtina. O ir ant puoduko eiti ji pramoko, taigi išlaidos sauskelnėms beveik atkrito. Dar ir šį tą atsidėti būsto remontui įmanoma“, – nesiskundė Sandra.

Vaiko kambario ir virtuvės įrengimas jau pajudėjęs į priekį. „Beveik įrengtos lubos, sutvarkyta virtuvės santechnika, dabar šiltiname sienas. Kai ką jau ir pati moku padaryti, kai tik dukrelė leidžia, imuosi darbo. Man labai padeda vienas senas draugas – sakė, pagelbės, nes viena tikrai nesusitvarkysiu“, – sakė Sandra.

Patikino, kad tas pagalbininkas – tik šiaip draugas, jokių bendrų planų jie nekuria, tiesiog jis jai padeda iš geros širdies.

Padeda ir kiti geri žmonės – atidavė vaikiškų drabužėlių, kai kurių statybinių reikmenų. Viena bičiulių šeima Kalėdų proga padovanojo plytelių virtuvei išklijuoti.

Sandra vis peržiūri skelbimus internete ir ten aptinka gerų dalykų, kuriuos žmonės tiesiog atiduoda. Susirado, kas atiduos žvyro, kurio reikės betonavimui, tik dar neatsirado kam jo atvežti. Vienas pažįstamas žadėjo pagelbėti, bet jo automobilio techninė apžiūra pasibaigusi ir neaišku, kada per karantiną pavyks ją pereiti.

Viena moteris iš Panevėžio internete rašė, kad dovanoja šviestuvą vaikų kambariui, ir sutiko atsiųsti jį paštu. „Tik už siuntimą pinigėlius jai pervedžiau, juk būtų nei šis, nei tas, jei dovanodama daiktą turėtų ir papildomų išlaidų“, – pastebėjo Sandra.

Tikisi susitvarkyti gyvenimą

Ji nusiteikusi nuo rugsėjo leisti vaiką į už kelių kilomentrų nuo namų, Luokėje, esantį darželį, o pati susiras į darbą.

„Jau skambinau į aplinkines įmones ir sužinojau, kad galimybių įsidarbinti tikrai yra. Ir „Vičiūnų“ gamykla, kurioje seniau dirbau, priimtų, tik iki jos tolokai važiuoti. Dabar labai stengiuosi išsilaikyti vairavimo teises – gyvename ne kokiame užkampyje, autobusai čia važiuoja, bet būtų sudėtinga vežti vaiką į darželį Luokėje, tada vykti į darbą kažkur kitur ir suspėti po darbo jį pasiimti – automobilis labai praverstų. Dabar namie vis sprendžiu kelių eismo taisyklių užduotis, surenku ir 85, ir 90 proc., taigi vilties yra“, – sakė Sandra.

O iš kur ji gaus pinigų teisių laikymui ir automobiliui? Patikino, jog stengiasi taupyti – nors pajamos ir nedidelės, jai atrodo, kad tai įmanoma.

Taigi į gyvenimą Sandra žiūri optimistiškai, bet visgi jai labai reikėtų pagalbos statybinėmis medžiagomis – gal kas galėtų atiduoti atlikusios akmens vatos, gipso plokščių, plytelių voniai ir tualetui, laidų ir srovės nuotėkio relę elektros instaliacijai, kitų reikalingų būsto įsirengimui dalykų. Suprantama, labai praverstų ir finansinė parama.

Norintieji pagelbėti Sandrai gali su ja susisiekti el.paštu [email protected]

Mamą vertina gerai

Telšių socialinių paslaugų centro vyr.socialinė darbuotoja Edita Šlečkuvienė, besirūpinanti Sandra ir jos dukrele, apie jas atsiliepė teigiamai: „Su šia šeima dirbame ir matome, kad ten, kur jos gyvena dabar, sąlygos vaikui augti tinkamos, šilta, saugu. Mama vaiku rūpinasi, žalingų įpročių ji, kiek mums žinoma, neturi, tik šiek tiek stokoja socialinių įgūdžių.

Ją, kaip ir visas šeimas, raginame vaikus nuo 2 m. leisti į darželį. Jos mergaitė guvi, drąsi, tikrai turėtų ten pritapti. O mamai tuomet gal ir pavyks susirasti darbą, nors tai jos gyvenamoje vietovėje ir nėra paprasta.“