Mokėtojus kiršina rinkliavoje pražiūrėta nuolaida

Komunalinių atliekų išvežimas Klaipėdos rajone vėl kaitina aistras. Gyventojai, nenorintys susitaikyti su vietine rinkliava už šiukšles, ją apeiti bando per numatytas išimtis. Viena tokių – galimybė deklaruoti komunalines atliekas ir taip nustatytą mokestį bent perpus susimažinti. Rinkliavos administratoriai jau yra gavę 851 prašymą deklaruoti atliekas, tačiau į nemažą jų dalį žiūri įtariai ir ketina pareiškėjus tikrinti. Savivaldybei toks gyventojų sukčiavimas grėstų nuostoliais, o nuosaikiems rinkliavos mokėtojams – padidintu mokesčiu.

Netikėta nauda fiziniams asmenims

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės numato galimybę atliekas deklaruoti. Tai gyventojai gali padaryti iki lapkričio 30 dienos. Komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos apraše nurodoma, kad deklaruoti turimą atliekų kiekį galima, jei konteineriai stovi visuomeninės paskirties statiniuose, jei asmuo gyvena vienas ir gali tai įrodyti dokumentais bei jei konteineriai yra privačios nuosavybės ar kita teise valdomame žemės sklype. Deklaravus išmetamų atliekų kiekį, rinkliava gyvenantiesiems individualiame name gali sumažėti perpus.

Tiesa, kaimyninėje Klaipėdoje, kurioje rinkliava bute gyvenantiems skaičiuojama pagal plotą, o name – už turto vienetą, deklaravimo tvarka fiziniams asmenims finansiškai nenaudinga. Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus buvo kategoriškas: pagal dabartinę tvarką teoriškai deklaravimo teise gali pasinaudoti visi, gyvenantys nuosavų namų valdose mieste ar kaime. Tačiau taip nuskriausti liktų daugiabučių gyventojai ir sodininkai, kurie mokesčio tokiu būdu susimažinti negali. Jiems atliekų deklaravimo tvarką galima taikyti tik tuo atveju, jei turto vienete žmogus gyvena vienas. „Tokia deklaravimo tvarka, jei ja naudosis visi namų valdų savininkai, praktiškai sugriaus rinkliavą. Taip nesurinktume lėšų vežėjų ir KRATC išlaidoms padengti. Šį trūkumą padengti turėtų Savivaldybė “, – masinio deklaravimo pasekmes įvardijo A. Ronkus.

Tiesa, rinkliavos administratorių pastebėjimu, masiniam deklaravimui Klaipėdos rajone kelią atvėrė vienas atliekų deklaravimo taisyklėse numatytas punktas – konteinerio tūris turi būti ne mažesnis nei 0,12 m³. Aplinkinėse savivaldybėse deklaruojantieji turi turėti bent 0,24 m³ konteinerį. Tokiu atveju administravimo mokestis teršėjui nemažėja.

Prašys kontrolierių komisijos

Daugiausia deklaracijų yra pateikę juridiniai asmenys, vykdantys pramoninę veiklą ir valdantys didelius gamybinius plotus, taip pat ūkininkai. Tačiau Savivaldybės atstovams ir rinkliavos administratoriams nerimą kelia šiukšles deklaruoti norinčių individualių namų savininkų antplūdis. Iki lapkričio 14 d. VšĮ „Gargždų švara“ gavo 551 prašymą deklaruoti atliekas. Iš jų 504 deklaracijos pildytos individualių namų gyventojų ir įmonių. 216 iš jų nurodo, jog atliekų nekaupia. Administratoriams įtarimą kelia 88 deklaracijos. Asmenys tvirtina neturintys nei atliekų, nei konteinerių, nors, neoficialiais duomenimis, namuose gyvena po 4–5 žmones. „Gyventojai sąmoningai mus klaidina. Deklaracijos pildomos surašant nulius arba reikalaujama iš namų valdos atliekas vežti tik kartą per tris mėnesius. Pagal atliekų sukaupimo normas tai nerealus skaičius 4 asmenų šeimai“, – tvirtino VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus. Anot jo, patikrinti, kiek šiukšlių išties išveža asmenys, būtų sudėtinga.

A. Ronkaus pastebėjimu, deklaravimo tvarka pasinaudoti skuba anksčiau konteinerių neturėję turto savininkai. Taip pat pasiturintys ir teisiškai išprusę asmenys. „Kita dalis yra suklaidinta ir nelabai supranta, ką iš vis daro, nes deklaracijas už juos pildo kiti asmenys“, – teigė A. Ronkus. Artimiausiu metu ketinama kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kad būtų daryta speciali komisija, nagrinėsianti prašymus deklaruoti atliekas. Dar neegzistuojančiai komisijai jau paruošti 46 įtartini prašymai deklaruoti atliekas.

Rinkliavos administratoriai gruodžio mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai ketina teikti pasiūlymų paketą dėl rinkliavos taisyklių tobulinimo. Ketinama numatyti lengvatų, atsižvelgti į socialines grupes, darbingumą ir panašiai.

VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus informavo, kad vien per tris mėnesius nuo rinkliavos įvedimo administratoriams atliekų išvežimas ir perdavimas į Dumpių sąvartyną atsiėjo 747 898 litus. Iš viso išvežta 4 967 tonos komunalinių, žaliųjų ir kitų atliekų. Tai stipriai viršijo išankstines prognozes. Pagal 2010 m. atliktą vietinės rinkliavos administravimo parametrų analizę ir įvertinimą Klaipėdos rajone prognozuojamas metinis surenkamų komunalinių atliekų kiekis 2012 metais buvo 15 000 tonų. Mėnesio šalinimo kiekis – 1 250 tonų. Tačiau iš tiesų jų sukaupiama nuo 1 500 iki 1 867 tonos per mėnesį.

Analizėje taip pat skaičiuota, kad atliekų šalinimo konteinerių neturi ir šiukšles nežinia kur šalina 15 proc. rajono gyventojų. Rinkliavos administratorių skaičiavimu, konteinerių neturėjusių skaičius greit pasieks 45 proc. Mat, anot jų, išsiųsti mokėjimo pranešimai, kaip ir tikėtasi, paskatino žmones šiukšles šalinti į konteinerius.

Kol kas nežinoma ir tai, kiek įplaukų į Savivaldybės biudžetą atneš rinkliava, mat gyventojai sąskaitas apmokėti gali iki Naujųjų metų. Minėtoje studijoje preliminarus skaičius už 15 000 t siekė 2,7 mln. litų.

Arvydas PIEPALIUS, KRATC analitikas:

– KRATC rinkliavą už atliekų išvežimą administruoja Klaipėdos ir Neringos savivaldybėse. Jose atliekų deklaravimo galimybe iš esmės naudojasi tik juridiniai asmenys. Norint deklaruoti atliekas, mažiausias leistinas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūris turi būti 0,24 m³, o konteinerių išvežimo dažnis – ne rečiau nei nustatyta atliekų tvarkymo taisyklėse. Patvirtintais skaičiavimais, deklaruojant atliekas fiziniam asmeniui mokestis yra didesnis už vietinės rinkliavos tarifą.

Deklaravimas nėra tikslus atliekų apmokestinimo būdas. Jei norėtume apmokestinti realų atliekų kiekį, reikėtų atliekas sverti. Tam reikia brangios įrangos, specialių konteinerių ir šiukšliavežių, kurių įsigijimas padidintų išlaidas eiliniams mokėtojams. Leidus visiems deklaruoti esant dabartinei konteinerių sistemai, vėl atsirastų pavojus, kad atliekos bus slepiamos. Taip uostamiestyje buvo iki rinkliavos įvedimo 2008 metais, kai atliekas necivilizuotai šalino trečdalis vartotojų.

Taip pat nereikia pamiršti, kad kiekvienas žmogus ar įmonė moka ne tik už savo atliekų surinkimą ir išvežimą, bet ir jų sutvarkymą bei utilizavimą. Iš vietinės rinkliavos yra uždaromi ir daug metų prižiūrimi seni sąvartynai, apmokamas naujo sąvartyno išlaikymas, perkami atliekų rūšiavimo įrenginiai ir organizuojamas visas rūšiavimo procesas. Be viso to neįmanoma civilizuotai sutvarkyti atliekų, kaip reikalauja Europos ir Lietuvos teisės aktai.

Pasaulyje atliekų tvarkymas pažengęs nevienodai, todėl nėra dviejų valstybių, taikančių tą pačią sistemą. Pavyzdžiui, Klaipėdoje svarstome apie požeminių konteinerių įsigijimo galimybę, o Norvegijoje jau statomi konteineriai su elektroniniais davikliais ir vežėjas kompiuteryje mato, kiek šiukšlių jau prikaupta ir kada jas išvežti. Kiekvienoje šalyje derinamasi prie finansinių galimybių, kultūros, žmonių išprusimo lygio. Lietuvoje skirtingos savivaldybės išradinėja savus dviračius, kad tik įtiktų gyventojams. Tačiau iš visų teršėjų surenkami mokesčiai ar rinkliava turi padengti visos sistemos išlaikymo kaštus.