Mokestis už daugiabučių koridorius – galvosūkis

Kai kurie palangiškiai iki šiol nesupranta, kodėl jiems reikia mokėti už bendrojo naudojimo daugiabučių patalpas. „Kodėl už nešildomą mūsų laiptinę butų savininkai moka skirtingai? Juk bendrojo naudojimo plotas yra visiems vienodas“, - stebėjosi Bangų gatvės 6-ojo daugiabučio atstovas Jonas P.

Sąskaitos – nevienodos

Pašnekovas, turintis 38,5 kv. m ploto butą, sakė spalio mėnesį už bendrųjų patalpų šildymą sulaukęs iš UAB „Litesko“ 6,59 Lt sąskaitos, už lapkritį – 30,09 Lt, gruodį – 54,47 Lt.

„Aš perėjau per kaimynus, pasiklausinėjau ir pastebėjau, kad už šias nešildomas patalpas mokame skirtingai, suma yra nesuprantama, išdalyta pagal buto plotą – turintieji mažesnę kvadratūrą moka mažiau. O juk visi lipame tais pačiais laiptais, kur nėra šildymo“, - kalbėjo gyventojas. Pasak jo, vieni šeimininkai, pavyzdžiui, už lapkritį mokėjo 29 Lt, kiti – 12,42 Lt, treti – 26,74 Lt. Yra keturių butų įėjimas iš gatvės pusės, bet ir jų savininkams skaičiuojama rinkliava už bendrojo ploto šildymą.

„Bendrąsias patalpas sudaro laiptinės ir rūsiai, bet turbūt niekas nenorėtų, kad būtų šildomas rūsys, juk tada negalėtume ten laikyti bulvių. Tad kodėl turime mokėti?“ - svarstė palangiškis.

UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ komercijos direktorius Jonas Pleškys paaiškino, kad mokestis už bendrojo naudojimo patalpas yra nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimu. Šis paskirstymo metodas patvirtintas 2005 m. liepos 22 d.

Į klausimą, ar dėl šio mokesčio gyventojai nesiskundžia, komercijos direktorius atsakė teigiamai. Pasak jo, bendrovė buvo ir paduota į teismą, ir apskųsta merui. Tačiau palangiškiai iš įvairių institucijų gauna atsakymus, kad ne šilumininkai tą mokestį sugalvojo. „Jei žmogus pas mane į kabinetą ateina su nuostata – su juo yra beprasmė kalba, o su kitais pakalbėję viską išsiaiškiname“, - kalbėjo J. Pleškys.

Patvirtinta įstatymais

Pasiteiravę dėl šio mokesčio VKEKK atstovų, sulaukėme atsakymo, jog Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Civiliniame kodekse bei Šilumos ūkio įstatyme.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jiems priklausančios patalpos.

„Taigi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų bendrasavininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek šilumos energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas, todėl privalo apmokėti išlaidas bendrosioms patalpoms šildyti“, - paaiškino VKEKK narys Darius Biekša.

Privalo šildyti

Kaip nurodė D. Biekšta, Lietuvos higienos normų „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu, 8 punkto 2 lentelėje pažymėta, kad laiptinėse, koridoriuose, holuose bei vestibiuliuose šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne žemesnė kaip 14-16 laipsnių temperatūra. Tai reiškia, kad bendrosios patalpos žiemą privalo būti šildomos, nes priešingu atveju bus pažeisti higienos normų reikalavimai.

„Šiluma į namo butus tiekiama vamzdynu, taigi, juo tekantys energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse išjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą energiją ir mažindami mokesčius už bendrųjų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijoms apsaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinei šildyti pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų, - kalbėjo D. Biekša. - Šiluma pagal pagrindinius termodinamikos dėsnius juda link pusiausvyros padėties, todėl tais atvejais, kai laiptinės nėra šildomos, šiluma iš gyvenamųjų patalpų juda link šaltesnių patalpų, t. y. į bendrąsias. Taigi dalis šilumos, skirtos naudingajam plotui šildyti, realiai suvartojama bendrosioms patalpoms“.

Šilumos kiekis paskirstomas

VKEKK atstovo teigimu, daugiabučiame name per atsiskaitymo laikotarpį suvartotas šilumos kiekis yra apskaitomas pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus. Jų užfiksuoti energijos kiekiai vėliau komisijos patvirtintais ar su ja suderintais šilumos paskirstymo metodais yra išdalijami bendrasavininkams. Dalis šilumos energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrųjų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name.

Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Daugiabučio namo bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančių butų ir kitų patalpų plotai nėra vienodi, todėl atitinkamai ir mokestis už bendrųjų patalpų šildymą nėra vienodas. Šilumos kiekis bendrosioms patalpoms šildyti įvairiuose daugiabučiuose taip pat gali skirtis priklausomai nuo juose per atsiskaitymo laikotarpį suvartoto kiekio bei taikomo šilumos paskirstymo metodo. „Mokestis už bendrųjų patalpų šildymą gali būti sumažintas tik sumažėjus bendram namo šilumos suvartojimui“, - „Vakarinei Palangai“ teigė VKEKK narys.