Miškai tebedūsta nuo šiukšlių

Ypač teršiami miškai Klaipėdos rajone, kuriame jau kelerius metus niekaip nepereinama prie bendros atliekų tvarkymo sistemos, kuomet kiekvienas atliekų turėtojas privalėtų įsigyti konteinerį ir susimokėti už atliekų išvežimą bei jų sutvarkymą.

Šiukšlės iš sodų - į miškus

"Šiukšlės - viena pagrindinių priemiesčio miškų priežiūros problemų. Sodų bendrijos jau seniai virto tarsi miesteliais, kuriuose žmonės nuolat gyvena. Tačiau dauguma neturi atliekų konteinerių ir atsikrato šiukšlėmis kaip kas išmano. Lengviausia nuvežti šiukšles į mišką, ką ne vienas ir daro. Dar lengviau permesti šiukšles per tvorą, kuria bendrija atsitvėrusi nuo miško. Todėl turime labai daug darbo su šiukšlintojais, kalbamės, įspėjame ir patys renkame šiukšles, kviečiame talkas", - pasakojo Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška.

Jo nuomone, kol sodų bendrijose nebus tokios atliekų išvežimo tvarkos kaip ir mieste, miškai kentės nuo šiukšlių.

"Grybautojai ar kiti gamtos mylėtojai miškų nešiukšlina, priešingai - dar ir jas aprenka. Kai kurie sodininkai irgi talkina mums, imasi surinkti kaimynų į mišką išvežtas šiukšles. Ir bendrijų pirmininkai bando įvesti tvarką, tačiau, kiek teko girdėti, sodininkai nenori mokėti už šiukšlių išvežimą, o mokesčio iš tų nenorinčiųjų neišreikalausi, nes soduose daug gyvena ir neregistruotų žmonių", - sakė A. Samoška.

Važiuodami darbo reikalais į mišką miškininkai visada mašinose turi šiukšlių maišų ir visada grįžta su pilnais.

Padaugėjo statybinių atliekų

Miškininkai pastebėjo, kad pastaruoju metu miškuose atsirado daugiau statybinių atliekų.

"Žmonės pradėjo namuose keisti šiferio stogus, tad šiferio duženų ir miškuose daugiau atsirado. Puikiai žinome, kad šiferis turi toksinės medžiagos - asbesto, kuris, patekęs į aplinką, apnuodija gyvąją gamtą. O paskui einame į tokį mišką patys grybauti, valgome tokius grybus ir dar vaikams duodame. Gamtai labai kenkia ir kitos atliekos: plastmasė, statybinės atliekos, kurios neleidžia augalams augti ir suyra tik po daugelio metų. Gaila, kad apie tai žmonės negalvoja, kai atveža iškratyti šiukšles į mišką", - sakė A. Samoška.

Kretingos urėdijai priklausančiuose Šernų girininkijos miškuose miškininkai nekart organizavo talkas, įvairias akcijas, kvietė vietos žmones neteršti gamtos. Tačiau neretai tos miškininkų pastangos lieka be atsako. Antai vieną pavasarį Šernų miške netoli sodų miškininkai surengė didelę talką, suvažiavo daug talkininkų, technikos ir buvo surinkta kalnai šiukšlių.

"Išvalę miškelį pakabinome plakatą, prašydami šioje vietoje nebešiukšlinti. Plakatas buvo pakabintas pusantro metro aukštyje. Po savaitės ties plakatu atsirado tokia šiukšlių krūva, kad nebesimatė ir paties užrašo", - pasakojo Kretingos urėdijos urėdas Antanas Baranauskas.

Jis pabrėžė, kad tvarkyti atliekas savo teritorijoje yra savivaldybės funkcija, tačiau daugybę metų miškus valo patys miškininkai, kasmet išveždami iš jų dešimtis tonų atliekų.

Rinkliavai rengiamasi

Klaipėdos rajone kol kas nėra įvesta vietinė rinkliava už atliekas, todėl dalis gyventojų neturi konteinerių ir atliekų atsikrato jas veždami į konteinerius mieste, o dar dažniau jas išbarsto aplinkiniuose miškuose, laukuose ar pakelėse. Užterštumo buitinėmis atliekomis problema ypač aštri priemiesčio seniūnijose ir didžiųjų sodų bendrijų aplinkoje.

Rajone jau kelerius metus nesėkmingai bandoma įvesti centralizuotą atliekų tvarkymą, svarstomi įvairūs rinkliavų dydžiai ir deramasi su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC) dėl rinkliavos administravimo. Pagaliau rugsėjo pabaigoje įvykusiame rajono savivaldybės Tarybos posėdyje žengtas konkretus žingsnis - nuspręsta su KRATC nutraukti koncesijos sutartį ir palikti pačiai savivaldybei administruoti vietinę rinkliavą. KRATC neprieštaravo sutarties nutraukimo sąlygoms.

"Greičiausiai rinkliavos administravimas bus pavestas naujai įsteigtai savivaldybės įmonei, kuri kartu su atliekų vežimo įmone turės užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymą rajone. Jau šį mėnesį rajono Tarybai teiksime svarstyti klausimą dėl vietinės rinkliavos įvedimo. Rinkliava bus skaičiuojama pagal išvežtą atliekų kiekį, susietą su turto - buto ar namo - vienetu. Soduose turėtų būti įvestas fiksuotas mokestis - už sklypą su namu - 60 litų per metus", - sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aivaras Vasylius.

Tiesa, jei rajono Taryba spalio pabaigoje ir pritars rinkliavos įvedimui, pasirengimo laikotarpis užtruks ne vieną mėnesį, todėl už atliekų tvarkymą gyventojus pirmosios rinkliavos sąskaitos pasiektų tik kitais metais.