Ministras Eligijus Masiulis: “Estakada bus”

Ministrų, Seimo narių ir kandidatų į juos pažadai pasirūpinti estakados statyba Nemuno potvynio kasmet apsemiamame kelio iš Šilutės į Rusnės salą ruože pamario gyventojams jau seniai tapo įprastu ir nieko nebestebinančiu reiškiniu.

Labiau stebina lietuviškosios Temidės aklumas (tikrąja to žodžio prasme) nagrinėjant su tos pačios estakados projektavimu susijusią galimo piktnaudžiavimo tarnyba istoriją, kuri, daugelio nuostabai, baigėsi sunkiai paaiškinamu ir, kalbant apie tolesnę teisinės valstybės raidą, niekur nevedančiu patu: 250 tūkst. litų liko estakados projektuotojams, Šilutės r. savivaldybei atiteko tik pradėtas rengti abejotinos vertės projektas, o žmonės, kurie dėl jo dar visai neseniai buvo pasiruošę vienas kitam gerkles perkąsti, dabar drauge „vairuoja“ Savivaldybę.

Tačiau šis straipsnis ne apie tai, bet apie Lietuvos susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vizitą Šilutėje priešrinkiminių atostogų metu ir jo pažadus bei pasamprotavimus apie tolesnę šio krašto bei visos Lietuvos transporto bei vandentvarkos infrastruktūros plėtrą.

Po susitikimo su mere Daiva Žebeliene ir kitais Šilutės r. savivaldybės vadovais ministras skyrė laiko ir žurnalistams. Kartu su E. Masiuliu į spaudos konferenciją Savivaldybės posėdžių salę atėjo vietinės jo bendrapartiečių – liberalsąjūdiečių pajėgos: Seimo narys Audrius Endzinas, Savivaldybės tarybos narys Edvardas Vitkauskas, šios partijos į Savivaldybės administracijos direktorius deleguotas Raimundas Ambrozaitis ir, savaime suprantama, Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatas į Seimą vienmandatėje Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje Raimondas Plikšnys. Pastarasis, beje, atliko dar ir spaudos konferencijos moderatoriaus vaidmenį.

Bet vėlgi šis straipsnis ne apie tai. Ir ne apie rinkimus, nors toji – rinkimų dvasia ir neapleido posėdžių salės iki pat spaudos konferencijos pabaigos.

Apie kelius ir ne tik

E. Masiulio teigimu, ir jam norėtųsi, kad Šilutės rajone liktų mažiau žvyrkelių, kuriais jam pačiam kartais tenka dardėti į žvejybą. Tačiau ne viskas iš karto.

Pradėtas rekonstruoti Šilutės – Klaipėdos kelias – vyksta Priekulės aplinkkelio statybos I etapo darbai, vykdoma žvyrkelių gyvenvietėse asfaltavimo programa, į kurią šį rudenį įtrauktos ir dvi Šilutės rajono gyvenvietės – Sausgalviai ir Petreliai. Dar šiais metais, kol yra ministras, E. Masiulis žada pasirūpinti, kad būtų skirta pinigų Šilutės miesto Naujakurių mikrorajono gatvėms toliau asfaltuoti. Su Savivaldybės vadovais aptarta ir vandens kelių būklė.

„Yra problemų su Pakalnės upės vandens keliu. Yra teisinių problemų: Savivaldybė, kadangi Pakalnė ne jos balanse, negali skirti lėšų jai prižiūrėti, o Vidaus vandens kelių direkcija rūpinasi tik pačiais svarbiausiais vandens keliais ir nebeužtenka dėmesio Pakalnės upės vandens keliui. Ta problema žinoma, aiški ir turi būti sprendžiama,“ – teigė ministras.

„Estakada – išskirtinis klausimas. Šiandien tokia situacija: projektas koreguojamas,<…> nes pirminiame projektavime buvo numatytos nepakankamos pralaidos, ir buvo tam tikros rizikos potvynių metu dėl vandens pralaidumo<…> Esu įsitikinęs, kad jį pakoregavus bus skelbiamas rangos konkursas<….> Aišku, keisis Vyriausybės, galbūt ir pažiūros, bet vis tiek manau, kad pagal galimybes – aišku neturi būti kažkokių įspūdingų sumų – manau, kad tai išspręs amžiną problemą, nes kasmet gyventojams perkelti naudojamos lėšos. Ūkiškiau būtų turėti estakadą, – dalijosi savo samprotavimais E. Masiulis. – Projekto pabaiga, manau, bus labai greitai, ir tada bus… na, kitais metais turėtų būti skelbiamas rangos konkursas…“

O kas toliau?

Pastaruoju metu girdėti nuogąstavimų, kad dabar taip intensyviai investuodama į valstybės infrastruktūrą Lietuva ateityje, kai šiai sričiai sumažės finansavimas iš ES fondų, gali susidurti su sukurto gero išlaikymo ir priežiūros problema. Todėl nepraleidome galimybės pasiteirauti susisiekimo ministro nuomonės, ar šie nuogąstavimai tokie jau ir pagrįsti, o jeigu taip, tai kaip suksimės iš padėties.

„Pagrįsti tie nuogąstavimai, bet, sakyčiau, kad investicija investicijai nelygi. 

Kalbant apie investicijas į transporto infrastruktūrą, tai aš manau, kad tai yra pačios labiausiai grąžą duodančios investicijos, kadangi investuodami mes sukuriame galimybes greičiau transportuoti krovinius, esame patrauklesni tarptautinėse rinkose – mat nuolat vyksta kova su Latvija ir Estija dėl krovinių iš Rytų į Vakarus ir iš Vakarų į Rytus – ir aišku, kuo turėsime geresnę ir įvairiapusiškesnę infrastruktūrą, tuo galėsim daugiau uždirbti Lietuvos biudžetui, Lietuvos ekonomikai.

Lygiai taip pat galima pasakyti apie laiko sąnaudas, nes kiekvieną sutaupytą minutę galime įvertinti pinigais,“ – aiškino E. Masiulis.

„Bet jeigu mes paimsim, pavyzdžiui, gamtosaugines investicijas, vandentiekio, tai ten iš tikrųjų yra problema: kada ES lėšos investuojamos, keičiami vamzdynai, nuotekos ir kita, ir kada mažėja tame miestelyje gyventojų, tai nori nenori jų eksploatavimo kaštus vietiniai vandens tinklai turės užkrauti ant tų, kas liko, didindami jiems tarifą.

Čia iš tikrųjų yra problema. Todėl skirstant kito finansinio laikotarpio lėšas reikėtų labai gerai pagalvoti, ar reikia toliau investuoti ten, kur paskui ta našta gali užkristi ant gyventojų,“ – teigė ministras.

Susitiko su gyventojais

Po spaudos konferencijos ministras E. Masiulis kartu su jį lydinčiais bendrapartiečiais dalyvavo susitikime su gyventojais Savivaldybės tarybos posėdžių salėje, po pietų susitiko su Rusnės ir Kintų bendruomenėmis.