Miesto kvartaluose revoliucijų nenumatoma

Miesto valdžia aiškina, kad taip rodoma nauja kryptis gyventojams - imkite ir tvarkykitės patys. Tiesa, pripažįstama, kad aktyvumu gyventojai kol kas nepasižymi - ruošiamais planais, nulemsiančiais galimybes tobulinti savo gyvenamąją aplinką, masiškai nesidomima. Tikimasi, kad procesą galbūt išjudins neseniai išrinkti seniūnaičiai.

"Kas ir kieno yra"

Pasak miesto vyr. architekto Almato Mureikos, maždaug kasmet parengiami dviejų kvartalų detalieji planai. Jau suplanuoti kvartalai, esantys nuo miesto centro į pietų pusę, iki Statybininkų prospekto. Toliau numatoma planuoti kvartalus, esančius tarp Statybininkų ir Jūrininkų prospektų, buvusio Žvejybos uosto rajone.

"Mes norime detaliaisiais planais "uždengti" visą miestą", - sako miesto vyr. architektas.

Anot A. Mureikos, pagrindinė šių detaliųjų planų naujovė - atskirti, kur kas kieno yra. Revoliucijos - perplanuoti absoliučiai visus privažiavimo kelius, vaikų žaidimų aikšteles ir visą jų įrangą - nė viename kvartale nenumatyta daryti. Svarbiausia esą susitarti, kur galima didinti automobilių stovėjimo vietų skaičių, kur bus bendro naudojimo želdynai ir aktyvaus poilsio vietos, pavyzdžiui, naujos sporto aikštelės, kurių labai reikia. Didžiausia plano nauda žmonėms, anot vyr. architekto - visų susitarimas, kas ir kur bus daroma.

Planuojant kvartalo teritoriją priskiriami sklypai prie darželių, mokyklų, daugiabučių namų. Kartu yra nustatomos tikslios viešųjų erdvių - parkų, skverų, bendro naudojimo apsauginių želdynų, gatvių ribos. Planavimo sudėtinė dalis - net vietos šiukšlių konteineriams. Kiekvienai grupei namų numatytos vietos naujai vaikų žaidimo aikštelei, mikrorajone bent po porą krepšinio aikštelių.

Likusiuose laisvuose plotuose numatomi nauji objektai. Taip prie vadinamosios trečiosios poliklinikos atsirado vietos Moterų krizių centrui, prie Šilutės plento bus statomos valstybinės įstaigos. Pasak A. Mureikos, formuojamų laisvų žemės sklypų, kurie gali būti naudojami komercijai, nuomojami aukciono būdu, yra labai nedaug.

A. Mureikos teigimu, prieš rengiant kiekvieno kvartalo detaliojo plano koncepciją buvo organizuojamos anketinės žmonių apklausos, padedančios nustatyti, ko jiems labiausiai trūksta, kokio norima prie namo sklypo - didesnio, mažesnio ir kt. Neretai į pastarąjį klausimą atsakyta klausimu - o kas tą sklypą tvarkys, ar reikės mokėti nuomos mokestį už jį. Tačiau vyr. architekto teigimu, planuotojai neužsiima sklypų tvarkymo ir šlavimo klausimais.

Anot A. Mureikos, nuo sovietmečio laikų yra taip suplanuota, kad yra vienas privažiavimo kelias trims namams, viena vaikų žaidimo aikštelė 4 namams, skalbinių stovai - 2 namams ir t. t. Ko gero, visi gyventojai norėtų turėti savo kiemą, tad kyla klausimas, kaip reikia išdalinti sklypus.

"Jeigu bandysi padalinti viską kiekvienam namui, gali sukelti konfliktą. Galima prieiti iki to, kad kiekvienas panorės užsitverti savo kiemą tvora. Jeigu matome, kad kai kuriais atvejais bus daugiau bėdos nei naudos, nusprendžiame, kad netikslinga namui skirti atskirą sklypą. Todėl kai kurie sklypai yra palikti grupei namų", - sakė A. Mureikia.

"Gyventojas - kiemo šeimininkas"

Anot Klaipėdos miesto vicemero Artūro Šulco, pagal dabar galiojančius įstatymus nepajudėsi iš vietos su jokiais aplinkos tvarkymo darbais, jeigu nebus parengtas teritorijos detalusis planas. Tad jei dabar namo bendrija norėtų įsirengti daugiau automobilių stovėjimo vietų, ji privalėtų rengti detalųjį planą, svarstyti jį viešai, gaišti laiką vos ne metus. O tuo atveju, kai yra patvirtintas detalusis kvartalo planas, jai to daryti nereikės, nes kiekviename kvartalo sklype bus numatyta, kur gali būti įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kur naujos vaikų aikštelės, kur gali atsirasti dviračių takai ir t. t.

Todėl Klaipėdos valdžia, atsižvelgdama į miestiečių norą patiems tvarkytis teritorijas, ir rengia ištisų kvartalų detaliuosius planus. Turėdami tokį planą, žmonės esą jau žinos, ką galima padaryti prie jų namų, o ko - ne.

"O jeigu gyventojai nuspręs, kad jiems per daug automobilių stovėjimo aikštelių ir pageidaus daugiau žaidimų aikštelių ar gėlynų, tame detaliajame plane ras, kur jie galėtų būti įrengiami. Didžiausia nauda ta, kad gyventojas bus savo kiemo šeimininkas. Paprastai žmonės būna nepatenkiti tuo, ką valdžia daro prie jų namų. Taigi dabar valdžia brėžia kitokią kryptį - imkite ir tvarkykitės patys", - sakė A. Šulcas.

Ar reikės mokėti?

Prieš 6-7 metus gyventojai mokėdavo tam tikrą mokestį už daugiabučių namų kiemų priežiūrą. Vėliau buvo nutarta, kad kol prie namų nėra suformuoti sklypai ir neaišku, kas kam priklauso, už kiemų priežiūrą turi mokėti ne gyventojai, o savivaldybė.

Vicemero teigimu, detaliojo plano patvirtinimas dar nereiškia, kad gyventojams automatiškai perduodami prie namų suformuoti sklypai ir už juos jie turės mokėti mokesčius. Pasak A. Šulco, nemažai gyventojų nori įrengti užtvarą prie įvažiavimo į savo kiemą. Tai bus galima daryti, jeigu tas namas prisiims atsakomybę už šiam namui priskirtos teritorijos tvarkymą. Tai reiškia, kad jie patys šluosis, kiek norės.

Pasak A. Šulco, jeigu gyventojų pageidavimu namui bus priskirtas didesnis sklypas, už jį, žinoma, reikės mokėti nuomos mokestį, kuris Klaipėdoje yra minimalus - 0,1 proc. nuo vertės. Jį gyventojai ir dabar moka, bet tik už tą sklypą, kurį užima pats namas.

Kai bus parengti visi detalieji planai, tada reikės rūpintis, kad biudžetas skirtų pinigų kvartalams sutvarkyti. Kitas kelias - gyventojai gali tai daryti patys.

Architekto Edmundo Andrijausko teigimu, tam ir yra priskiriamas sklypas, kad bendrija galėtų kaupti pinigus ir įgyvendinti tai, kas suplanuota. O kol sklypas nėra patvirtintas, ji net surinkusi pinigų negali nei automobilių, nei vaikų žaidimo aukištelių statyti. Anot E. Andrijausko, bus problemų ir po detaliųjų planų patvirtinimo, tačiau bent jau bus nutiestas kelias, kuriuo bus galima eiti.

Pasigendama gyventojų aktyvumo

Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės architektės Ramunės Staševičiūtės manymu, dabar yra pats metas gyventojams įsigilinti į rengiamas detaliųjų planų koncepcijas, pasidomėti, kas planuojama daryti jų teritorijoje.

"Visuomenė turi balsą. Būtų idealiausia, kad tik aktyvių diskusijų tarp gyventojų, urbanistų ir miesto valdžios dėka gimtų miesto ar jo sudėtinės dalies - mikrorajono planas. Tai turi tapti politikų siekiamybe. Jei eilinis klaipėdietis pajus, kad jo idėjos ir pageidavimai tampa kūnu, jis pradės jaustis tikru šeimininku ir mieliau rūpinsis savo aplinka - juk bus realizuojamos jo, o ne kažin kokios nelabai pažįstamos, valdžios primestos idėjos", - sako architektė.

Jos manymu, svarstant detaliųjų planų koncepcijas gyventojai aktyviai nedalyvauja.

"Kyla klausimas, ar žmonės iš esmės nesidomi, ar nedrįsta, ar nežino, kaip tai reikia daryti. Demokratinėse Europos šalyse netgi yra savanoriai, kurie vaikšto po butų ūkio tarnybas, lankosi pas gyventojus ir agituoja susipažinti su detaliuoju planu bei teikti savo pasiūlymus. Patys gyventojai turi galimybę tobulinti savo gyvenamąją aplinką būtent rengiant šituos detaliuosius planus. Būtų gerai, kad jie ką nors patys siūlytų, o ne tik priešintųsi, kaip dabar dažniausiai vyksta - žmonės reiškia savo nuomonę tik norėdami kam nors pasipriešinti", - sako R. Staševičiūtė.

Architektė išreiškė viltį, kad galbūt neseniai išrinkti seniūnaičiai suburs žmones ir jie ateis pas projektuotojus su savo pasiūlymais.

Klaipėdos vicemeras A. Šulcas irgi ragina klaipėdiečius dalyvauti detaliųjų planų koncepcijų viešojo svarstymo procedūrose, kad žinotų, kuria kryptimi einama.

Vyr. architektas A. Mureika sako, kad pas plano rengėjus ateina labai daug žmonių, tačiau pretenzijų raštu neišdėsto. Jie pasižiūri, nusiramina, kad po langais jiems niekas nestatys kokio nors siurprizo, pasidomi, kur yra sklypo ribos ir ką jis galės daryti.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėjo Manto Daukšio, gyventojai gali laisvai patys samdytis kūrybines grupes ir pasirengti savo pasiūlymus. Pavyzdžiui, Klaipėdos architektų sąjunga organizavo kūrybines dirbtuves Gargždų daugiabučių namų aplinkai modernizuoti. Keli architektai ieškojo geriausio varianto, o atrinktos geriausios jų mintys atsispindės detaliuosiuose planuose. M. Daukšio manymu, Klaipėdos gyventojų bendrijos gali inicijuoti panašias kūrybines dirbtuves savo aplinkai tobulinti.