Meilė gamtai gali sukiršinti kaimynus

Daugiabučiuose namuose gyvenantys žmonės dažnai nori panašių privilegijų kaip ir nuosavame name gyvenantys kaimiečiai. Vieni labai myli gėles ir po balkonu įsiveisia darželį, kiti įsigudrina dar bulvių ir krapų prie namo užsiauginti. Treti labiau myli katinus ir kasdien kieme besibūriuojantiems ir sparčiai besidauginantiems murkliams neša maistą. Dar kitiems mielesni šunys, bet tai, ką jie palieka po savęs, ne visų savininkams patinka surinkti. Neretai tokia skirtinga meilė gamtai sukiršina kaimynus.

"Prie mūsų namo įėjimo bobutės įsirengė darželius ir vos tik pamato mane einantį su šunimi - pradeda bambėti, esą jis jų gėles ištryps. Ne kartą ir akmenį yra paleidusios. Vieną dieną trūko kantrybė ir paklausiau, o kas joms čia leido darželį įsiveisti. Mano sutikimo niekas neklausė, o gal aš alergiškas jų gėlėms", - piktinosi Vytauto gatvėje gyvenantis klaipėdietis Saulius.

Panašių konfliktų pasitaiko ir kituose daugiabučių namų kiemuose. Aistros tarp kaimynų verda ir dėl daugiabučiuose auginamų šunų ar kačių, ir dėl ne vietoje pasodintų medžių ar po balkonais vielinėmis tvoromis aptvertų rūtų darželių.

Veisia kates ir blusas

"Labiausiai žmonės piktinasi, kai kiti kaimynai neša ėsti benamėms katėms. Kažkokia stichinė nelaimė. Jų prisiveisia tiek, kad neįmanoma. Sulenda į rūsius - prisiveisia blusų. Ne kartą jau teko kviesti "Nuaro" darbuotojus, kad jas išgaudytų. Keisčiausia, kad jas šeria ne tik pensininkai, bet ir jauni žmonės. Kai bandau sudrausminti, teisinasi, esą nieko blogo nedaro. "Negi marinsi badu", - atkerta. Liepia man ne jais rūpintis, o tais, kurie automobilius ant žolės stato ar medžius laužo. Amžinas konfliktas", - pasakojo daugiabučių namų savininkų bendrijos "Bandužiai" pirmininkas Algirdas Paleckis.

Kita ne ką mažiau opi problema daugiabučių namų kiemuose - šunų paliekami ekskrementai. I. Simonaitytės gatvėje gyvenanti jauna mama Kristina sakė kone kasdien drausminanti keturkojų augintinių šeimininkus, kad jie susirinktų tai, ką paliko jų šuo.

"Dažniausiai žiūri visi akis išpūtę, kas čia per pastabos. Keisčiausia tai, kad prie pat yra įrengta ir aptverta šunų vedžiojimo aikštelė, bet retas kuris ten savo šunį veda. Su mažais vaikais ant žolytės nepasėdėsi - visur pridergta ir dar palaidi šunys laksto", - piktinosi Kristina.

Ji prisiminė įvykį, kai pavasarį su drauge leidusios savo mažamečiams vaikams šalia namo po žolytę pavaikščioti, gėlytes paskinti, jos išgirdo kandžias replikas iš šalia stovėjusių dviejų moteriškių: "Jaunos mamos neturi protelio vaikus į tokią žolę leisti, mes čia šunis nusituštinti paleidžiame, ir tai erkių prisirenka..."

Panašios problemos egzistuoja visame mieste. Bendrijos "Varpas" pirmininkė Alma Ramanauskienė sakė atsiribojusi nuo šunų bei katinų problemų ir sulaukusi panašių skundų siūlo kreiptis į policiją.

"Yra patvirtintos gyvūnų auginimo taisyklės ir visi privalo jų laikytis", - akcentavo ji.

Įgulos gatvės 24-ojo namo aplinką pavyzdingai tvarkantis Jonas Damašius prasitarė, kad įrengti gėlynai ne tik džiugina gyventojų akį, bet ir padeda apsaugoti žolynus nuo automobilių.

Pasodinai - prižiūrėk

A. Ramanauskienė, be kita ko, pasakojo, kad su gyventojais daug yra tekę kalbėti ir dėl daugiabučių namų apželdinimo, nes kai žmonės pradeda bet kur ir bet kada sodinti medžius ar krūmus, vėliau kyla daug problemų.

"Turėtų būti aiškūs apribojimai. Aš jau pirmininkauju devintus metus ir iki šiol nežinau, kas galima, o kas ne. Pavyzdžiui, prie vieno namo įėjimo auga trys didžiuliai beržai. Vieniems gal ir nieko, o kitiems - visą saulę užstoja. O taip paprastai jų nenupjausi - reikia gauti leidimą. Tų žmonių, kurie tuos beržus kažkada įkišo į žemę, seniai jau tame name nebėra. Norėdami gero pridarė begalę problemų", - pastebėjo pirmininkė.

Ji sakė visuomet akcentuojanti gyventojams, kad sodindami gėles ar krūmus derintų su namo gyventojais ir neužmirštų, kad patiems teks tas gėles ir prižiūrėti.

"Juk reikia skirti lėšų ir amarams nupurkšti, ir palaistyti, o vandenį dabar visi taupo. Man tie rūtų darželiai po balkonais - visiška saviveikla. Kiti dar ir vielinėmis tvoromis apsitveria - kaip savo nuosavybę. Paskui stovi tokios bobulytės savo darželiuose ir vaikus su pagaliu vaiko, kad kamuolio į jos gėles neįspirtų. O juk kiemas turi tarnauti visiems", - pastebėjo A. Ramanauskienė.

Žinoma, tvarkingai prižiūrėti gėlynai prie daugiabučių džiugina daugelio akį ir yra sveikintinas dalykas. Bendrovės "Paslaugos būstui" direktorės pavaduotoja Vida Kistenienė sakė visuomet palaikanti tuos gyventojus, kurie prie namų sodina gėles ir šitaip puošia aplinką.

"Bet jei gėlynus dar ir tvora sugalvotų apsitverti, įspėtume, nes tai jau savavališkas statinys", - pabrėžė V. Kistenienė.

Tvoros - nuo šunų ir vaikų

Tvoromis gėlynus tveriantys klaipėdiečiai tikina tiesiog norintys apsaugoti savo augalus nuo šunų ir kačių.

"O kam trukdo tie darželiai? Kaip tik daugelis džiaugiasi, kad gražu. Niekas jų netvertų tvoromis, jei palaidi šunys nelakstytų. Nesuprantu, kodėl užkliūna ta mūsų tvora. O kai Šilutės plente pernai buvo tokių žmonių, kurie po balkonu bulves augino, niekas jiems nieko nesakė", - aiškino vieną tokį medine tvorele aptvertą darželį prižiūrintis Jonas Damašius.

J. Damašiaus ir jo žmonos Zitos dėka Įgulos gatvės 24-ojo namo aplinka išsiskiria iš kitų šalia esančių namų. Išpuoselėti ir gėlėmis apsodinti visi prie namo įėjimo esantys plotai. Jei kuris nors medis pasensta, ant nupjauto kelmo pastatomas gėlių vazonas.

"Taip gražiai apsisaugome, kad automobiliai ant žolynų nevažiuotų", - paslaptį išdavė J. Damašius.

"Net plytelėmis takeliai iki parduotuvės nugrįsti. Jiedu su žmona neatlygintinai triūsia čia kiekvieną dieną ir žiemą, ir vasarą. Užtat mes, kaimynai, galime pasidžiaugti tokia gražia aplinka", - Damašius gyrė kaimynė Elena Birbalienė.

Ji taip pat po savo balkonu augina gėles. Moteris sakė girdėjusi kalbų, kad ne visiems patinka tokia saviveikla, tačiau nekreipianti į tai dėmesio.

"Tikrai yra kur kas daugiau žmonių, kuriuos džiugina žydintys gėlynai, nei nepatenkintų. Ar mes neturime teisės gėlytę pasisodinti? Juk mokesčius mokame. Ar geriau, kai po balkonais vaikai triukšmauja ir kamuolį spardo?" - teiravosi E. Birbalienė.

Jai antrino visą namo teritoriją savo pačios iniciatyva tvarkanti Zita Damašienė. Nors didžioji dalis namo gyventojų dėkoja jai už tokį rūpestį, tačiau esą yra ne vienas pasakęs, kad niekam to nereikia ir niekas jos neprašė šitaip stengtis.

"Vis pažadu sau, kad tvarkysiuos tik prie savo įėjimo, bet vis to pažado neįvykdau", - šypsojosi Z. Damašienė.

Beje, internete platinama idėja užsiimti partizaniniu sodininkavimu. Jo esmė - sodinti gėles, medžius ar net daržoves viešose apleistose ta nepriklausančiose miesto erdvėse. Siūloma naktį niekam nematant priberti gėlių, daržovių sėklų ar pasodinti sodinukų, o vėliau tuos augalus prižiūrėti. Esą šitaip bus ne tik pagražinta aplinka, bet ir praeiviai dažniau šypsosis.

Irena ŠAKALIENĖ, Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja

Nėra jokių apribojimų dėl gėlių ar krūmų sodinimo prie daugiabučių namų. Tiesiog žmonės turėtų pasižiūrėti į toponuotraukas, kad nesodintų medžių ar krūmų tose vietose, kur po žeme driekiasi inžineriniai tinklai. Tačiau tvoromis apsitverti darželius negalima. Be to, sodinant medžius reikia suderinti su namo gyventojais ir išlaikyti reikiamus atstumus, nes paskui užaugę medžiai gali užstoti saulę, be to - krenta lapai. Ne kartą yra kilę konfliktai tarp daugiabučių namų kaimynų, kai vieni nusprendžia tokius medžius nukirsti, o kiti juos nori išsaugoti.