Mažasis Palangos muzikantas - dešimtmetis berniukas

Penktadienio vakaras Palangoje. Basanavičiaus g. pradžioje skamba pianino garsai. Dešimtmečio berniuko pirštai lakioja klavišais. Prie jo stabteli žilstelėjęs senolis, linguodamas galva į taktą jis nepaliauja šypsojęsis. Nepažįstamajam patinka tai, ką jis girdi.

Pasibaigus kūriniui, nuaidi nedrąsūs plojimai. Moteris įmeta pinigėlį į priešais instrumentą padėtą skrybėlaitę. Arnas tik nedrąsiai linkteli, taip padėkodamas už paramą ir palaikymą. Berniuko mama Margarita man pašnabžda, kad kartais sūnus būna taip įsijautęs į skambinimą, kad net nepastebi, kad euru kitu jį apdovanoja šeimos narys. Linkteli, ir tik vėliau suvokia, kam linktelėjo.

Žinau, kad Arnas Basanavičiaus gatvėje skambina ne itin dažnai – gal kartą per savaitę. Ir tik valandą, nes skambinant ilgėliau pavargsta jo vaikiški pirštukai, tad trukdyti jaunojo muzikanto ilgam nesinori. Susimąstau, kiek daug drąsos reikia žengiant tokį žingsnį – demonstruoti tai, ką moki, pačioje pajūrio kurorto širdyje, apsuptam minios praeivių. Ir dar būnant tokiam jaunam!

„Pianinas patinka labiausiai iš visų instrumentų. Jis labiausiai mane traukia“, – kodėl negroja, pvz., gitara ar negriežia smuiku, paaiškina Arnas.

Paklaustas, ar užaugęs bus muzikantu, berniukas net neabejodamas atsako: „Norėčiau.“ Jis prisipažino, kad kai pirmą kartą skambino J.Basanavičiaus gatvėje, o tai buvo praėjusiais metais, buvo kiek nejauku.

„Tuomet dar nebuvau pratęs skambinti prieš minią. Dabar jau nebebijau“, – išpyškino Arnas.

Dosnesnės, anot jo, moterys praeivės. Dažnai jis išgirsta iš jų ir komplimentų.

„Dažniausiai sako: „Esi šaunuolis. Linkiu sėkmės.“ Kartais paprašo ką paskambinti, tačiau aš tų dainų dar nemoku. Dabar esu paruošęs penkis kūrinius. Kitų dar nesinori skambinti prieš minią. Labiau patinka skambinti greitus kūrinius, džiazinius. Pačiam dar neišeina kurti – pažįstu natas, bet išmokstu skambinti tik per ilgą laiką, nelabai sekasi skaityti iš lapų. Reikia paaugti“, – paaiškino Arnas.

„Norėčiau. Sesė dainuoja ir skambina pianinu, bet dar neklausiau, ar norėtų kartu“, – šyptelėjo jaunasis muzikantas.

J.Basanavičiaus gatvėje savo talentu praeivius stebina ir dar vienas berniukas – kiek vyresnis už Arną Kristupas. Palangiškis groja būgnais, o jo drąsa ir charizma stebina ne vieną.

„Pažįstu Kristupą. Niekad nemąstėme kartu sugroti. Geriausiai vienam tai daryti“, – patikina Arnas, labiausiai mėgstantis lankyti kūno kultūros pamokas.

Berniukas prisipažino, nė karto J.Basanavičiaus gatvėje nesutikęs savo muzikos mokytojos, tačiau pažįstamus karts nuo karto jis regi.

„Tai aišku, kad smagiau, kai būna šalia pažįstamų“, – prasitarė Arnas, dar nežinantis, ką pirks už uždirbtus pinigėlius, bet tikriausiai tai bus, nieko keisto, naujas telefonas.

Kol Arnas skambina pianinu, pakalbame su sūnų stebinčia jo mama Margarita. Netoliese ant suolelio sėdi ir jaunojo pianisto tėvelis Andrius.

„Muzikos mokyklą Arnas lankys jau ketvirtus metus. Nusprendė, kad ir vasarą galima neužmiršti pianino, o dar ir papildomai į taupyklę eurą kitą įsimesti. Susitaupė pinigėlių, nusipirko pats elektrinį pianiną ir šiemet pradėjo skambinti gatvėje. Pagrindinis tikslas – nebejausti baimės prieš minią. J.Basanavičiaus gatvė tam puikiai tinka“, – teigė Margarita Burbienė.

Paklausta, ar pačiam Arnui kilo idėja skambinti viešai Palangoje, ji atsakė teigiamai: „Pernai sūnus turėjo dar tokį vaikišką sintezatorių. Pats susiorganizavo. Pasiprašė vienoje kavinėje, kad galėtų ilgiklį nusitiesti. Pusvalandį pagrojo su draugu, kuris griežia smuikeliu, ir to užteko. Ledų pavalgė už užsidirbtus pinigėlius.“

Mylimiausia daina „My way“ repertuare atsirado, kai Arnas pasiprašė mokytojos išrinkti jam kokį gražų kūrinį, tinkantį J.Basanavičiaus g.

Turi ir daugiau tų kūrinių jis, bet nedrįsta dar skambinti. Suklysta. Sako, geriau kitai vasarai juos pasiliks“, – šyptelėjo berniuko, lankančio ir teniso treniruotes, mama, o tuo tarpu į skrybėlaitę vienas po kito žvangėdami krinta pinigėliai.

Paklausta, kiek per valandą pasirodymo Arnas spėja užsidirbti, moteris tikslių sumų įvardinti nepanoro: „Užtenka. Jis daugiau nei aš uždirba per valandą. Kartą kažkas įmetė ir 10 eurų.“

Būna, kad Arnas turistų sūkury nori skambinti vienas, kartais pasiprašo, kad netoliese pabūtų ir mama su tėčiu.

„Man patinka, kad jis ėmėsi iniciatyvos, ką čia nuveikus vasarą. Kad ne šiaip sėdi į telefoną įlindęs. O ir pirmasis uždarbis. Tikrai neraginame, kada pats nori, tuomet ir eina skambinti.

Pastebiu, kad iš po tokių viešų pasirodymų grįžta pasikrovęs gerų emocijų. Tikrai nekalba: „Oi, pagaliau, baigta.“ Tik pirštukai pavargsta. Pats pastebi: „Mama, tik nustoju skambinti, žiūrėk, ir žmonės jau eina ir praeina.“ Kai nori dėmesio, reikia nuolat skambinti. O ir stabteli kokia mama su vaiku prie Arno ir sako: „Matai, koks jaunas, o koks talentingas.“ Smagu, kad kažkam mano sūnus gali būti pavyzdžiu“, – šyptelėjo berniuko mama.

Arno penkiolikmetė sesuo taip pat skambina pianinu, tad Burbų namuose jų stovi du. Paklausta, ar incidentų dėl skambinimo J.Basanavičiaus gatvėje nėra kilę, Margarita patikino, kad visi žiūri geranoriškai. Tiesa, pačioje pradžioje Arnas skambindavo viduryje Palangos pagrindinės arterijos, tačiau greitai iš jos buvo išprašytas kitų uždarbiautojų.

„Erzino tuos, kurie buvo šalia išsipirkę vietas. Buvo ir pykčių. Mes nusprendėme pasišalinti“, – paaiškino Margarita.