Mariose po ledu spurda stintos

Nidiškiai jau atidarė sezoną

Dar ne taip seniai ilgesingai žvelgę į tyvuliuojančias Kuršių marias žiemos žūklės mėgėjai atkuto pastarosiomis dienomis, kai Nidos ir Preilos pakrantes sukaustė ledo šarvai.

Pirmieji meškeriotojai, trečiadienį sumanę patikinti ledo dangos storį ties Nida, išsigręžė eketes ir vos spėjo suktis traukdami stintas. Nuleidus valus su masalu, žuvys kibo viena po kitos.

„Beprotiškas kibimas – sukaitę blaškėmės prie ekečių. Vienas žmogus trijų meškerių kilnoti nespėdavo. Laukti nereikia – tik nuleidai valą ir trauk“, – laimikiais džiaugėsi aistringas poledinės žūklės mėgėjas neringiškis Arūnas Burkšas.

Per kelias valandas prigaudę kelis kibirus žuvų meškeriotojai juokiasi iš skeptikų, pranašavusių, kad stintos šiemet esą neatplauksiančios į Kuršių marias – akivaizdu, kad jos čia pasirodė ir jau spurda po ledu.

Spustelėjus šaltukui, ledu aptrauktose Kuršių marių pakrantėse poledinės žūklės sezoną pradėjo ir Neringos žvejybos įmonės – Nemuno žemupio link plaukiančias stintas semia į eketes įspraustais tinklais.

Užšąlusių marių ledo storis ties Nida ir Preila šiuo metu siekia 10–15 centimetrų. Užvakar dvelkiant rytų vėjui, pirmieji meškeriotojai stintas traukė nutolę maždaug už 850 metrų nuo kranto.

Ledo plynėse murkso naktį

Patikinęs, kad jau galima drąsiai žengti ant lygaus ledo ir gręžioti eketes, A.Burkšas poledinės žūklės aistruolius perspėja: „Tik nereikia pamesti galvos – brautis gilyn į marias, kur ledas plonesnis, toliau dar yra properšos“.

Jeigu tik orai Lietuvos pajūryje neatšils, visos Kuršių marios netrukus ištisai pasidengs ledo pluta. Žvejams patariama atsargiau vaikščioti ant ledo sutemus – arčiau Klaipėdos uosto neužšalusioje protakoje sūkuriuoja srovės.

Stintos į Neringą sutraukia būrius meškeriotojų iš visos Lietuvos – traukia prie žūklaviečių kaip į mišias, stintauja visą dieną, pasistatę palapines ledo laukuose pasišviesdami žibintais čia murksonet ir naktimis.

Tačiau sėkmė lydi ne visadair ne visus: vieną dieną šios stintos kimba kaip pašėlusios, o kitą kažkur pradingsta – žvejai bergždžiai timpčioja į eketes nuleistus valus.

Kuršių nerijos kopagūbriai ir miškai padengti puriu sniegu, visos pakrantės apšarmojusios. Nidos, Preilos ir Juodkrantės, viešbučių, nuomojamų kambarių šeimininkai pasirengę priimti poilsiautojus.

Neringiškiai tikisi, kad stintos iš marių nepabėgs iki svarbiausios žiemos sezono šventės „Stintapūkio“. Pernai šias žuveles jiems teko importuoti iš kitų vietovių.

Koks bus žiemos poilsio sezonas Kuršių nerijoje, priklausys nuo orų, be abejo, ir nuo stintų šokių po ledu.

Dar yra neužšąlusių plotų

„Koks ledo storis mariose, kokie orai bus savaitgalį, dabar mums tai – aktualiausios temos. Netyla skambučiai, iš visų kampų plūsta užklausos apie poledinę žūklę. Atmosferą kaitina žinios apie pavienius itin gausius stintautojų laimikius“, - kalbėjo Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sanda Vaišvilaitė.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad Kuršių marių ledo storis ties Nida šiuo metu jau siekia daugiau kaip 10 centimetrų.

Neringos savivaldybė, sulaukusi žinių apie galimą poledinės žūklės mėgėjų antplūdį, meškeriotojus įspėja, kad mariose dar yra atvirų vietų, o Pervalkoje ir Juodkrantėje ledas yra nepakankamai tvirtas ir storas, ant tokio nerekomenduojama vaikštinėti.

Neringos savivaldybės saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklės numato, kad lipti, vaikščioti ant užšąlusių Kuršių marių, čiuožinėti, važinėti ledrogėmis ir kitokiu transportu draudžiama, kai vidutinis ledo storis mažesnis nei 10 centimetrai.

Nors hidrometeorologų duomenimis, Kuršių mariose ledo storis ties Nida siekia 16 centimetrų, neverta aklai pasikliauti žiniomis apie žvejus esą galintį išlaikyti ledą. Padėtis yra netolygi – dar yra tokių vietų, kur jie gali įlūžti.

Marių ledo storis matuojamas tik ties Nidos uosteliu ir Vente, kitur žūklaujantiems žmonėms visuomet reikia būti budriems, žvalgytis į šonus. Neužšąlusio vandens plotai, ledo properšos ir akivarai matomi nutolus toliau nuo kranto.

Nesaugu vaikštinėti ant ledo ties Pervalka ir Juodkrante. Ties šia gyvenviete Kuršių marių protaka dar neužšąlusi.

Sutvirtėjęs ledas – melsvas

Neringiškiai žvejams pataria per apledėjusias marias eiti pramintais takais, čiuožiant neatitraukti kojų nuo ledo, patiems tikrinti jo tvirtumą. Jeigu lazda trenkus į ledą prasiveržia vanduo, verčiau sustoti ir apsisukus grįžti atgal į krantą.

Marių ledu žingsniuojančiai kompanijai būtina laikytis saugumo taisyklių – atstumas tarp žmonių turėtų būti ne mažesnis nei penki metrai. Verčiau iš tolo aplenkti sniegu užneštas arba pripustytas vietos, atidžiai tikrinti ledo tvirtumą pakrantėse.

Tvirtas ledas yra melsvas arba žalsvas, o matinės baltos arba gelsvos spalvos – dar nesutvirtėjęs. Žūklautojams būtina turėti smaigus, laikyti juos ten, iš kur būtų galima greitai ir lengvai išsitraukti ir panaudoti, jeigu staiga įlūžtų ant ledo.

Stintautojus gali patikrinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos aplinkosaugininkai. Žūklauti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose galima tik įsigijus žvejo mėgėjo bilietą (išskyrus asmenis, kuriems taikomos lengvatos).

Prašo neteršti ledo laukų

Susigaudyti, kur stintos geriausiai kimba, kokios vietos yra saugiausios, padeda informacinės nuorodos. Pramoginę žūklę organizuoja, pavėžėjimo paslaugas teikia neringiškiai (žinių apie tai svečiai susiranda socialiniame tinkle Facebook).

Žvejai mėgėjai privalo patys sutvarkyti žūklavietas: surinkti šiukšles atliekas penkių metrų spinduliu, dėti jas į konteinerius krante. Numatomose didžiausio stintautojų antplūdžio vietose Nidoje ir Preiloje pastatyti mobilūs biotualetai, šiukšliadėžės

„Mes pasirengę visus svečius priimti, pamaitinti, apgyvendinti. Nepamiškime, jog Kuršių nerija – unikali gamtos šventovė visais metų laikais. Tikimės, jog žūklautojai čia elgsis pagarbiai – neterš aplinkos. Jeigu kas nors pasiklystų mariose, kiltų kitokių nenumatytų bėdų, suteiksime reikiamą pagalbą“, – tikino Neringos meras Darius Jasaitis.

Kuršių nerijos žiemos sezoną vasario 2–4 dienomis vainikuos „Stintapūkio“ šventė. Neatsiejama šios fiestos dalis – senovinio, bet dar naudojamo poledinės žvejybos būdo „bumbinimo“ demonstravimas, žvejų mėgėjų varžybos „Nidos blizgė“.