Lobyną paveldėjusi Klaipėda - lyg šuo ant šieno

Lenkijoje, buvusioje Rytų Prūsijoje, turistų minios plūsta paspoksoti į Vilko guolio, Adolfo Hitlerio bunkerio, likučius. Liepojoje labai populiarus bolševikinio režimo laikus menantis kalėjimas. Net Kaliningrade eksponuojamas vadinamasis paskutinio Karaliaučiaus komendanto Otto von Lašo bunkeris. Tik Klaipėda savo unikaliam paveldui leidžia sunykti.

Mes kasdien praeiname pro unikalius statinius, kurie domintų tiek ir lietuvius, tiek ir išlepusius užsieniečius. Klaipėda yra vienintelis miestas šalyje, kuriame yra ir sovietų, ir nacių viešpatavimo laikais pastatytų slėptuvių.

BŪKLĖ. Skverelyje greta Klaipėdos geležinkelio stoties išlikusi vokiečių Antrojo pasaulinio karo metais pastatyta slėptuvė - viena geriausiai išlikusių.

Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. valstybinis inspektorius, suregistravęs visas vokiškas slėptuves, teigia, kad bunkerius sutvarkius į juos būtų galima vesti turistus.

"Kai kurios slėptuvės itin įdomios, jos prasideda po namu esančiame rūsyje ir tęsiasi po gatvėmis. Sovietmečiu išlikusios nacių slėptuvės buvo suremontuotos ir toliau naudojamos civilinei saugai. Daugelis jų nėra kultūros vertybės, tačiau, mano galva, jas būtų galima panaudoti rekreacijai, įtraukti į kruiziniais laivais atplaukiančių turistų maršrutus. Nė kiek neabejoju, kad jos būtų populiarios", - įsitikinęs paveldosaugininkas.

IŠLIKĘS dyzelinis generatorius, turėjęs užtikrinti elektros tiekimą.

Pasak L. Kavaliausko, vakarinėje Latvijos dalyje yra išlikusios kelios itin didelės, galinčios sutalpinti iki 2 000 žmonių, slėptuvės, kurias noriai lanko turistai. Vakarų Lietuvoje vienas iš tokių turistų traukos objektų yra Plungės rajone, buvusioje Plokštinės raketų bazėje, įrengtas Militarizmo muziejus.

L. Kavaliauskas suskaičiavo, kad šiuo metu Klaipėdoje yra išlikusios net 28 vokiečių laikais pastatytos slėptuvės, kuriose per Antrąjį pasaulinį karą nuo sovietų bombonešių slėpėsi tuometinio Memelio gyventojai.

DEGUONIS. Jūrų perkėlos terminalo slėptuvėje yra ir patalpa deguonies balionams laikyti. Jei kartais sugestų oro valymo sistema.

"Karo pabaigoje, kai mieste civilių beveik nebeliko, slėptuvėse slėpėsi tik miesto gynėjai. Kai kurios buvo paverstos ligoninėmis, jose buvo net įrengtos operacinės", - pasakojo L. Kavaliauskas.

Geriausiai išsilaikiusios yra skverelyje prie geležinkelio stoties, I. Simonaitytės viešosios bibliotekos kieme, Ferdinando skvere, dabartinių Karinių jūrų pajėgų štabo kieme. Nors šiuo metu jos ir nebenaudojamos, tačiau iki šiol jose išlikę oro ir vandens valymo įranga, metalinės durys, elektros skydinės bei sanitarinės paskirties patalpos.

SLĖPTUVĖJE įrengtos itin sandarios, pusmetrio storio metalinės durys, turėjusios apsaugoti ne tik nuo radiacijos, užteršto oro, bet ir nuo vandens.

Moderniausia slėptuvė - perkėloje

Antrojo pasaulinio karo slėptuvės gal labiau domintų vietinius turistus nei užsieniečius, tačiau pastarieji alptų pamatę sovietinius, branduolinių bombų sprogimų sukeltas bangas galinčius atlaikyti bunkerius. O tokių Klaipėdoje ne vienas ir ne du.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) Jūrų perkėlos terminale yra išlikusi 1986 metais pastatyta ir visiškai funkcionali požeminė slėptuvė, skirta apsisaugoti nuo branduolinio ir cheminio ginklo poveikio. Pasak terminalo viršininko Vaclovo Grigalausko, tuo metu tai buvo pati moderniausia slėptuvė visoje Sovietų Sąjungoje.

"Net ir šiandien atrodo, kad bolševikai tik vakar iš čia išėjo. Kadangi jūrų perkėla Klaipėda-Mukranas buvo statoma kaip pusiau karinis objektas, tad ir reikalavimai buvo patys aukščiausi. Po žeme įrengtoje slėptuvėje laisvai gali tilpti 500, o jei grėsmė didesnė - net 700-800 žmonių ir išbūti joje savaitę. Slėptuvėje įrengti galingi oro valymo filtrai, autonominis elektros generatorius, telefono komutacinė stotelė, turėjusi tiesioginį ryšį su Maskva, sukauptos vandens ir maisto atsargos, įrengtas medicinos punktas."

RYŠYS. Trumpųjų bangų siųstuvas, kuriuo būtų naudotasi nutrūkus telefono ryšiui.

2 metrų storio gelžbetonio bei 1,5 metro žemių sluoksniui tebėra nebaisios vidutinio dydžio aviacijos bombos bei artilerijos sviediniai. Slėptuvėje įrengtos itin sandarios, pusmetrio storio metalinės durys, turėjusios apsaugoti ne tik nuo radiacijos, užteršto oro, bet ir nuo vandens.

"Prieš keletą metų buvo atvykę Civilinės saugos specialistai iš Vilniaus ir įsitikino, kad visa įranga tebeveikia puikiai", - pasakojo V. Grigalauskas.

PO ŽEME įrengtoje slėptuvėje laisvai gali tilpti 500, o jei grėsmė didesnė - net 700-800 žmonių ir išbūti joje savaitę. Čia įrengti dviaukščiai gultai. 

Slėptuvė valdžiai

Perkėloje išlikusi slėptuvė - ne vienintelė. Pilies gatvėje, ties įvažiavimu į Kruizinių laivų terminalą esančios sporto salės cokoliniame aukšte taip pat yra išlikusi slėptuvė. Tiesa, ji kur kas senesnė nei aprašytoji ir blogiau išsilaikiusi, tačiau jos svarba daug didesnė.

Šioje kilus ekstremaliai situacijai turėjo slėptis miesto valdžia. Iš slėptuvėje įrengtos vadavietės miesto galva turėjo vadovauti gyventojų evakuacijai ir medicininės pagalbos teikimo, gelbėjimo ir vandens tiekimo darbams.

"Kai pradėjau dirbti Tarybos pirmininku, vieną kartą tuo metu dar Klaipėdoje buvę kariškiai mane čia atvežė ir parodė mano "darbo vietą", kurioje turėčiau slėptis kilus karui. Tuo metu čia viskas veikė. Buvo tiesioginis telefono ryšys su Vilniumi. Atsimenu, kažkam net paskambinau", - prisiminė Vytautas Čepas, šiuo metu dirbantis Klaipėdos savivaldybės mero pavaduotoju.

Pagal pirminį sumanymą, šioje slėptuvėje pasislėpusieji galėjo išlikti net ir po branduolinio sprogimo.

"Viršuje esantį pastatą sprogimo banga galėjo nušluoti, o mes būtume išlikę. Ten buvo dyzelinis generatorius, oro ir vandens valymo filtrai. Gal net ir kažkiek maisto atsargų. Tuo metu ta salė jaukiau atrodė. Buvo ir gultai", - pasakojo V. Čepas.

Pasak jo, sovietmečiu nuolat vykdavo įvairios civilinės saugos pratybos. Buvo investuojamos milžiniškos lėšos panašioms slėptuvėms statyti.

"Viskas buvo labai sureikšminta. Manau, kad tai buvo daroma nuolatinei įtampai palaikyti. Atseit, komunistų partija labai stengiasi, kad nebūtų karo. O tuometinių civilinių saugos tarnybų vadovų postai buvo skiriami visokiausiems į pensiją išėjusiems kariškiams. Jie gaudavo gerą algą, o darbas buvo nesunkus. Užtat turėdavo atskirus kabinetus ir pagerti, ir panoms padulkinti", - šaipėsi pokalbininkas.

Šiuo metu slėptuvės Pilies gatvėje patalpos niekam nebereikalingos. Iš pradžių svarstyta salėje įrengti šaudyklą, tačiau šauliai siūlomų patalpų atsisakė, mat jos per mažos.

Slėptuvės ir kieme

Dubysos gatvėje po žeme yra ištisas bunkerių kompleksas, kuriame branduolinio karo atveju turėjo būti vadavietė. Tačiau į šią slėptuvę "Vakarų ekspreso" neįleido jos savininkai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Esą šis statinys pagal paskirtį nenaudojamas, todėl esą jo nenorima rodyti.

Panašios nuostatos laikėsi ir kompanija "Bega", kuriai priklauso milžiniška slėptuvė tarp Nemuno ir Minijos gatvių. Šiame bunkeryje turėjo slėptis buvusio Kartono kombinato darbuotojai.

Savo slėptuves sovietmečiu turėjo visos mieste veikusios pramonės įmonės. Be to, buvo įrengti bunkeriai ir gyvenamųjų namų kiemuose. Tokie išlikę ir prie Danės, Liepų gatvių daugiabučių, Medžiotojų gatvėje.

Sovietų absurdas tebedomina

Vienos turistinės firmos vadovė Liudvika Pakalkaitė pripažino, kad užsieniečiai po slėptuves mielai landžiotų. Į ekskursijas po Plokštinės raketų paleidimo bazės šachtose įrengtą ekspoziciją kruizinių laivų keleiviai važiuoja masiškai.

"Naujų objektų atsiradimas Klaipėdoje, kurioje išties striuka su lankytinomis vietomis ir turistams beveik nėra ką parodyti, yra labai aktualus. O sovietiniai reliktai užsieniečius domina. Jiems sunkiai suvokiamas visas tas sovietinės sistemos absurdiškumo mastas", - pripažino pokalbininkė.

Tik ji pridūrė, kad vien tik plikos sienos, kad ir kokios storos jos bebūtų, ir oro valymo filtrai turistams nėra įdomu.

"Tas patalpas reikėtų kaip nors papildomai apipavidalinti. Galėtų ekskursiją vesti sovietine uniforma vilkintis kariškis. Jis turėtų būti tarnavęs dar anos santvarkos armijoje, kad pasakojimas būtų įtikinamesnis. Taip pat galima ir slėptuvių sienas papuošti sovietine civilinės saugos medžiaga, to meto nuotraukomis, pakabinti dujokaukių, išdėlioti ir asmenines priešradiacinės saugos priemones. Gal net turistams išdalinti dujokaukes ir nuo radioaktyvaus lietaus saugančius lietpalčius. Jų tikrai yra išlikę, o užsieniečiai mėgsta taip "pasipuošę" fotografuotis", - sąlygas vardijo L. Pakalkaitė.

Tereikia iniciatyvos

L. Kavaliausko manymu, perkėlos teritorijoje puikiai išsilaikiusi slėptuvė tikrai sudomintų reginiais persisotinusius užsienio turistus, kuriuos tebedomina su buvusia Sovietų Sąjungos galybe susiję objektai.

KLASCO atstovai taip pat neatmeta galimybės, kad šis 500 kv. metrų ploto objektas būtų panaudotas rekreacijai. Esą kompanija nėra nei už, nei prieš. Tačiau teritorija priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD), todėl ir reikėtų gauti šios sutikimą.

KVJUD Uosto režimo skyriaus viršininkas Egidijus Kuzmarskis tvirtina, kad už nuomojamą teritoriją yra atsakingas operatorius, todėl specialaus direkcijos derinimo nereikėtų.

"Aišku, mus turėtų informuoti, tačiau žemės naudotojai patys yra atsakingi. Jie patys turi išduoti leidimus, instruktuoti lankytojus apie saugą. Jei šitas sąlygas įvykdo, tai galėtų priimti lankytojus", - aiškino E. Kuzmarskis.

Iniciatyvos iš pačių verslininkų laukia ir Klaipėdos turizmo informacijos centras. Jo vadovės Romenos Savickienės teigimu, jei verslininkai parodytų iniciatyvą ir pasigirtų, kad norėtų, jog jiems priklausančios slėptuvės būtų įtrauktos į specialius maršrutus, centras šią idėją palaikytų.

"Apie ekskursijas po sovietinį paveldą mes mąstome nuolat. Tai yra mūsų mintyse, tačiau reikia ir kitos pusės, tų objektų savininkų, geranoriškumo. Mat kol kas tie objektai nėra sutvarkyti ir nepritaikyti rekreacijai", - sakė R. Savickienė.

Tilptų tik dešimtadalis

Civilinės saugos specialistai buvo suskaičiavę, kad apskrityje yra išlikusios 88 veikiančios slėptuvės, pačioje Klaipėdoje jų tebėra 53. Daugiau nei pusė jų, 33, skirtos pasislėpti nuo bombardavimo. Kitos jų numatytos apsaugoti gyventojus nuo radiacijos, cheminio ar bakteriologinio pavojaus.

Jei kiltų ekstremali situacija, visoje Klaipėdos apskrityje slėptuvėse nuo pavojaus galėtų pasislėpti 20 tūkst. žmonių. Uostamiestyje esančios slėptuvės prireikus galėtų priimti apie 11 tūkst. gyventojų.

"Neturi idėjų"

Jonas GENYS, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius
Rimtesnių diskusijų, kaip panaudoti išlikusias slėptuves, nebuvo. Problema, kad jos visos kam nors priklauso, yra kokios nors įmonės ar įstaigos balanse. Siūlėme kaip nors panaudoti I. Simonaitytės viešosios bibliotekos kieme išlikusią slėptuvę, tačiau matome, kad nieko nepadaryta. Nėra idėjų. Gal vertėtų surengti kokią nors konferenciją, kurioje ir kiltų racionalių minčių? Svarbiausia, turėtume nepraleisti savo šanso ir kaip nors panaudoti ir išsaugoti tarp Smiltynės ir Alksnynės puikiai išsilaikiusią bateriją su arsenalu.

"Nepatogu politikams?"

Egidijus KAZLAUSKIS, Karybos istorijos klubo pirmininkas
Mūsų klubas finansiškai per silpnas perimti ir išlaikyti šias slėptuves. Juk jas reikėtų rekonstruoti, į kai kurias įvesti elektrą, šildymą, ventiliaciją. Esame gana rimtai kalbėję su miesto vadovais, su tuo pačiu Laisvūnu Kavaliausku. Tačiau mūsų balsas į dangų neina. Manau, kad kažkam politiškai nepatogu, kad būtų prisimintos vokiečių pastatytos ir Memelio gynyboje naudotos slėptuvės. Be reikalo. Teko lankytis Berlyne, kur viename bunkeryje įrengta puiki priešlėktuvinės gynybos sistema. Nereikia ieškoti politikos, reikia vertinti tai, kas sukurta, ir stengtis išsaugoti.