Lietus gelbėja tik pajūrį

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kiekvieną dieną fiksuoja miškų gaisringumo lygį. Tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Teresė Kaunienė informavo, kad vieninteliame Klaipėdos krašte, kurį prieš keletą dienų atgaivino lietus, gaisringumas nedidelis ir artimiausiu metu didesnis neprognozuojamas.

Laukia lietaus

"Tačiau visai netoli nuo Klaipėdos esančioje Rietavo urėdijoje jau pasiektas ketvirtos klasės, t. y. didelis, gaisrų pavojus. Rugpjūčio 5 d. pajūryje numatomas lietus. Jeigu jis pasieks Rietavą - gali būti, kad gaisringumas ten sumažės. Tačiau vasaros lietūs - permainingi, jų debesys maži ir nebūtinai pasiekia tas vietoves, kuriose lietaus labiausiai reikia. Jeigu nepasieks - tikėtina, jog gaisrų pavojus dar labiau augs", - įspėjo specialistė.

Anot pašnekovės, šiuo metu didelis, ketvirtos klasės, gaisrų pavojus jau fiksuojamas Kauno, Panevėžio, Šiaulių, dalyje Vilniaus, Utenos, Marijampolės savivaldybėse.

GAISRINGUMAS. Kretingos miškų urėdijai priskirta pajūrio teritorija - kol kas vientelė šalyje, kurioje fiksuojamas nedidelis gaisrų pavojus.

Gaisringumas didės

"Iki rugpjūčio 8 d. protarpiais dar numatomas ir lietus, tačiau po 8 d., šiandienos duomenimis, laukia labai sausi ir karšti orai. Tad tikėtina, kad gaisringumo pavojus išaugs", - prognozavo specialistė.

Pasak T. Kaunienės, ši vasara kol kas neišsiskiria temperatūros rekordų gausa, tačiau vidutinė paros temperatūra yra gerokai aukštesnė nei įprastinė.

"Įprasta vidutinė paros temperatūra šiuo metų laiku turėtų būti apie 19 laipsnių. Šiais metais ji yra 22-23 laipsniai", - sakė Hidrometeorologijos tarnybos specialistė.

Budi trys komandos

Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio medienos ruošimo inžinierius Linas Žarnauskas pasidžiaugė, kad nors šiemet ir labai karšta vasara, trumpi lietūs gelbėja pajūrį.

"Kretingos miškų urėdijai priskirtoje teritorijoje šiuo metu fiksuojama antra gaisringumo klasė, t. y. gaisrų pavojus nedidelis, tačiau kiekvieną dieną budi trys priešgaisrinės komandos: viena Kuršių nerijoje, dvi - žemyninėje dalyje.

Komandą sudaro priešgaisrinis automobilis su vairuotoju ir miško gaisrininku. Gavę signalą per keletą minučių jie išvažiuoja į gaisro vietą", - užtikrino L. Žarnauskas.

MĖGSTA TURISTAI. Buvusi gaisravietė Kuršių nerijoje tapo turistų lankoma vieta. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Nauja technika

L. Žarnauskui pačiam teko gesinti gaisrą, 2014 metais kilusį prie Juodkrantės.

"Po šio gaisro Kuršių nerijos miškai buvo perduoti Kretingos miškų urėdijai. Iki tol jie priklausė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai", - pagrindinį pokytį įvardijo miškininkas.

"Urėdija nupirko naują, labai galingą, gero pravažumo priešgaisrinės saugos automobilį, kuris yra aprūpintas modernia įranga gaisrams gesinti, veža 6 tonas vandens ir dar plaukiojantį siurblį, skirtą vandeniui iš Kuršių marių operatyviai paimti", - pasakojo L. Žarnauskas.

Laimei, šis automobilis, anot pašnekovo, buvo naudotas tik per pratybas. "Po 2014 m. buvo nedidelių gaisrų, tačiau kartu su gaisrininkais juos greitai likvidavome", - teigė urėdijos darbuotojas.

Septyni stebėjimo bokštai

Pašnekovas pasakojo, kad pajūrio miškus stebi antžeminė automatinė sistema. "Septyniuose bokštuose sumontuotos kameros ir specialūs detektoriai, kurie reaguoja į dūmus. Kuršių nerijoje yra keturi tokie stebėjimo punktai, žemyninėje dalyje - trys. Sistemos perduodamus duomenis analizuoja du operatoriai: vienas - Smiltynėje, kitas - Kretingoje", - pasakojo L. Žarnauskas.

Miškų urėdijos vykdo ir teisės aktais patvirtintas gaisrų prevencijos priemones: įrengia ir atnaujina miškuose priešgaisrinius barjerus, mineralizuotas juostas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser pasidžiaugė, jog Kuršių nerijoje įgyvendinta daug priešgaisrinių priemonių, ir pavojus kilti tokiam dideliam gaisrui, koks nusiaubė Kuršių neriją 2006 metais, kasmet mažėja.

"Pavojingiausiose vietose įrengti barjerai, nutiesti privažiavimo keliukai, kalnapušynų masyvuose iškirsti dideli, iki 60-120 kv. m, plotai. Senųjų kalnapušių masyvai keičiami jaunais medeliais kopų viršūnėse, kur neauga kiti medžiai, ir paprastosiomis pušimis žemesnėse vietose", - vardino gerus Kretingos miškų urėdijos darbus pašnekovė.

Kalnapušės išliks

Žinia, kad didžiausi gaisrai Kuršių nerijoje 2006 ir 2014 metais įsiplieskė senų kalnapušynų masyvuose. Būtent šie medžiai labai gerai ir greitai dega ir labai tankiai suauga, tad juose gesinti gaisrus labai komplikuota.

L. Žarnauskas priminė, jog 2013 metais buvo patvirtintas naujas Kuršių nerijos miškotvarkos planas.

"Vienas svarbiausių jo tikslų - senųjų kalninių pušų masyvus pakeisti paprastosiomis pušimis ir jaunomis kalninėmis pušimis. Šis procesas yra prasidėjęs ir vykdomas. Senąsias kalnines pušis kertame ir, priklausomai nuo vietos, sodiname paprastąsias arba jaunas kalnines pušis. Numatoma, kad Kuršių nerijoje turėtų išlikti apie tūkstantį hektarų kalninių pušų masyvų. Jaunos kalninės pušys - ne tokios didelės, jų masyvai lengvai pravažiuojami", - aiškino miškininkas.

Tačiau po keliasdešimt metų kalnapušės subręs ir vėl kels grėsmę... L. Žarnauskas sutiko, kad kalninė pušis nėra vertingas medis ir medienos nesubrandina.

"Bet būtent kalnapušėms turime būti dėkingi už Kuršių neriją tokią, kokią ji yra dabar. Jeigu XIX a. Kuršių nerija nebūtų apsodinta kalnapušėmis, kurios sulaikė smėlio judėjimą, dabar gal neturėtume tokio nuostabaus gamtos kūrinio, kurį net UNESCO saugo. Kalnapušės yra saugomos kaip kultūrinio kraštovaizdžio elementas", - pažymėjo Kretingos miškų urėdijos atstovas.

ATSODINA. Dalyje išdegusių teritorijų atsodinamos pušys ir jaunos kalnapušės. Redakcijos archyvo nuotr.

Gamta atsikuria

Parko direktorė A. Feser pažymėjo, jog kalnapušynai yra biologiškai pati skurdžiausia teritorija.

"Gaisras yra baisus dalykas, kai jį reikia gesinti, tačiau gamta po gaisro atsigavo. Sudegusių kalnapušynų teritorijose dabar - faunos ir floros rūšių gausa. Pradėjo augti grybai, kuriems būtinas gaisras. Ypač džiaugiamės, kad čia įsikūrė saugomi, atvirose teritorijose gyvenantys paukščiai: lygutės ir kalviukai. Dalį teritorijos urėdija jau užsodino pušimis, kitoje dalyje - suvešėjo beržai, žolinė augalija. Beje, beržai buvusioje gaisravietėje tapo problema. Jie auga kaip pieva, užgoždami ne tik vieni kitus bet ir pasodintas pušis. Tad beržus buvusiose gaisravietėse tenka ravėti", - pasakojo A. Feser.

Lankytina vieta

Pašnekovė paminėjo ir tai, jog 2006 m. gaisravietė dabar tapo vienu iš lankytinų Kuršių nerijos objektų.

"Turistai mėgsta pasižvalgyti ir įvertinti miesto bei gamtos kontrastą nuo apžvalgos aikštelės, įrengtos ant Meškos galvos kalno. Dabar šioje vietoje projektuojame naują, dar didesnę ir aukštesnę apžvalgos aikštelę, kurią ketinama įrengti ateinančiais metais", - sakė A. Feser.

Informacija. Kuršių nerijos nacionaliniame parke laužus kurti galima tik tam skirtose vietose - poilsiavietėse. Jų yra apie 10. Kretingos miškų urėdijos darbuotojai poilsiavietėse yra palikę ir malkų, kad poilsiautojai galėtų išsikepti šašlykų ir nežalotų gamtos. Tačiau prieš kuriant laužą miškininkai prašo informuoti aikštelėse nurodytais telefonais, nes automatinė priešgaisrinė sistema reaguoja į dūmus.