Ledo čiuožyklos projektas apstulbino politikus

Verslininkai pageidavo, kad savivaldybė už biudžeto lėšas iš jų nuomotųsi čiuožyklą: kaina - apie 50 tūkst. litų per mėnesį. Kartu būtų renkami ir pinigai, afišuojama reklama bei prekiaujama paviljonuose. Esą tai - dovana miestiečiams.

Vilniečių bendrovės atstovai teigė, kad sintetinio ledo čiuožyklų paslaugas ji teikia vienintelė Baltijos šalyse.

"Sintetinis ledas yra naujovė Lietuvoje. Ant tokio ledo ypač vaikai treniruojasi JAV, Kanadoje. Naudojamos tokios pačios pačiūžos, kaip ir ant natūralaus ledo, tik jas dažniau reikia galąsti. O slydimas - toks pats, galima čiuožyklą įrengti ir žiemą, ir vasarą po atviru dangumi, patalpose, drėgmė neveikia", - dėstė verslininkai.

Pasak svečių, 300 kv. metrų pločio ledo čiuožyklą jau nuomojosi Kaunas, Jonava, Alytus, dabar siūloma ir Klaipėdai.

"Imtume simbolinį 3-5 litų mokestį. Jo reikia, kad nebūtų čiuožykloje chaoso, nes leidus veltui čiuožinėti gresia netvarka. Iš Darbo biržos būtų įdarbinti ir apmokyti 7 žmonės, kurie vėliau galėtų panaudoti savo patirtį", - dėstė vilniečiai.

Uostamiesčio savivaldybės atstovai bandė diplomatiškai atsakyti, kad gauti nemenkus pinigus iš nuomos ir dar prekiauti bilietais, pelnytis iš reklamos ant čiuožyklos sienelių yra mažų mažiausiai keistas variantas.

"Taip daroma daugelyje Europos valstybių", - atsikirto verslininkai.

"Tai labai graži iniciatyva, tačiau paslaugai pirkti turėtume skelbti konkursą, bet tam lėšų iš biudžeto nebuvo numatyta, tad metų pabaigoje skirti tokios sumos niekaip negalime. Mes siūlome jums vietą miesto centre, teisę teikti šią paslaugą, galime suteikti lengvatų prekybininkams, kurie šalia įsikurtų, o jūs dirbate savarankiškai", - sąlygas išdėstė meras Rimantas Taraškevičius.

Idėja nebuvo visai atmesta, bet pasiūlyta rasti rėmėjų, o formuojant miesto biudžetą gal ir būtų bandoma rasti lėšų čiuožyklos nuomai, bet ne 50 tūkst. per mėnesį.

Jei verslininkai tiesiog teiktų paslaugą nenaudojant savivaldybės biudžeto lėšų, tokiu atveju savivaldybė įsipareigotų išpirkti tam tikrą skaičių bilietų ir taip suteiktų galimybę nemokamai čiuožti socialiai remtiniems vaikams ar kitoms visuomenės grupėms.

"Tad mes ir manėme, kad jūs norite tik gauti vietą, leidimą, įrengti čiuožyklą ir vystyti verslą. Žinoma, būtų puiku, jei per žiemos šventės Teatro aikštėje žmonės galėtų čiuožinėti. Bet matau, kad jūs lengvesne forma bandote gauti pinigų", - svarstė meras.

Iškelta ir idėja čiuožyklą įrengti vasarą prie jūros arba kruizinių laivų terminale, tačiau suabejota, ar toks objektas taptų traukos centru, nes ir dabar paplūdimiuose įvairiomis atrakcijomis poilsiautojai ne itin aktyviai naudojasi.

Pokalbio pabaigoje nutarta, kad mūsų savivaldybė vietą čiuožyklai tikrai skirs, tačiau lėšų jai įrengti turi susirasti patys verslininkai. Vilniečiai pažadėjo svarstyti pasiūlytą variantą.

"Nesuprantamas variantas"

Antanas SADAUSKAS, verslininkas

Atvirą natūralaus ledo čiuožyklą Teatro aikštėje buvome įrengę prieš 8 metus. Tada irgi savivaldybė žadėjo skirti 50 tūkst. litų, tačiau tų lėšų neskyrė, nes pasakė, kad ir taip imsime pinigus už pačiūžų nuomą. Veikla nebuvo itin nuostolinga, bet nieko ir neuždirbome. Tad toks variantas, kurį pasiūlė vilniečiai verslininkai, man apskritai neįsivaizduojamas. Kažkokia nesąmonė. Jei savivaldybė pasirašytų tokią sutartį, tai būtų skandalas. Aš net išsižiojau, kai Vilniuje kultūros sostinės dienoms vokiečiai įrengė čiuožyklą už 850 tūkst. litų, gautų iš biudžeto. Normaliai čiuožyklai užtektų ir 100 tūkst. litų. Aš jau dabar galiu pasakyti, kad galėčiau įrengti ledo čiuožyklą gaivinamame Klaipėdos poilsio parke. Toje pačioje vietoje, kur ji buvo prieš 15 metų. Ir jokių pinigų už objekto įrengimą neimčiau iš savivaldybės. Vykdyčiau normalų verslą.