Lauko kavinės: nuo kičo prie stiliaus

Šiluma dažniausiai verslininkus užklumpa netikėtai. Nors saulėti orai jau kuris laikas kviečia visus į lauką, Klaipėdos mieste veikia tik viena kita lauko kavinė. Kol kas leidimus tokia veiklai išsiėmė tik 14 kavinių, kai pernai vasaros sezono metu jų buvo 50. Beje, valdininkai perspėja, kad lauko kavinėmis jų net negalima vadinti - tai esą tik aptarnaujančio ploto išplėtimas prie veikiančių stacionarių viešojo maitinimo įstaigų.

Verslininkai sako kasmet laukiantys vasaros, nes lauko kavinės sutraukia trigubai daugiau lankytojų, suaktyvėja ir prekyba. Kai kurių verslininkų skaičiavimu, prekyba vasarą suaktyvėja trigubai. Manoma, kad šiemet, dėl mieste vyksiančių įvairių renginių, lankytojų turėtų būti ypač daug.

Stebima tendencija, jog vis daugiau verslininkų nebeapsiriboja vien kėdėmis ir stalais, išrikiuotais ant šaligatvio, o ryžtasi rimtoms investicijoms, kad jų lauko kavinė būtų kuo patrauklesnė.

Palapinėms - ne vieta

Nors vis dar atsiranda norinčiųjų miesto centre vasaros metu pastatyti palapinę ir joje girdyti alumi, vyriausias miesto dailininkas Mindaugas Petrulis primena, kad tokiems statiniams mieste ne vieta. Tačiau valdininkai esą negali reikalauti, jog lauko kavinėse stovėtų tik tokios, o ne kitokios kėdės. Esą pagrindinis reikalavimas, kad baldai derėtų prie aplinkos.

"Juk miesto centre nedarysi kaimiško, vadinamojo kantri stiliaus, tad ir kaimietiški baldai čia netiks. Viskas turi derėti prie klaipėdietiškos urbanistinės aplinkos. Daug ką diktuoja ir vėjuoti uostamiesčio orai - daugelis lauko kavinių priverstos tvertis permatomomis sienelėmis, kad lankytojai galėtų džiaugtis užuovėja", - Klaipėdos lauko kavinių specifiką vardijo M. Petrulis.

Jis pasidžiaugė, kad sutvarkius M. Mažvydo alėją visos čia esančios lauko kavinės tvarkosi pagal vieną bendrą projektą.

"Beje, Mažvydo alėjoje be jau įprastų šią vasarą atsidarys dar viena lauko kavinė. Reikėtų pasidžiaugti, kad dabar Klaipėdos lauko kavinių vaizdas kur kas geresnis nei prieš dešimt metų. Visgi suprantama, kad dėl krizės dar ne visi verslininkai pajėgia įsirengti lauko kavines taip, kaip norėtųsi", - sakė M. Petrulis.

Be kita ko, jis akcentavo, kad tie verslininkai, kurie nepagaili investicijų dažniausiai nepralošia. Mat lauko kavinių projektas - ilgalaikis, tinkantis ne vienam vasaros sezonui.

"Žinoma, kad gerai įrengta lauko kavinė suteikia pridėtinę vertę ir traukia lankytojus užsukti. Dažnai verslo sėkmė priklauso nuo įdirbio", - pastebėjo miesto vyriausiasis dailininkas.

Rojus baigėsi seniai

Vieni pirmųjų M. Mažvydo alėjoje lauke stalus sustatė kavinės "Jola" darbuotojai. Nors ši kavinė paprastai džiaugiasi lankytojų gausa, tačiau "Jolos" savininkė Virginija Marcinkėnienė tikino, kad jokios investicijos neatsiperka.

"Anais laikais, kai dar galėjo reklamuotis tabako gamintojai mums buvo rojus. Tuomet viską - nuo stalų, kėdžių, skėčių iki peleninių - gaudavome iš jų. Nieko pirkti nereikėjo ir kasmet naujas inventorius buvo. Dabar viską perkame iš savo kišenės ir dar reikalavimai didėja. Anksčiau "Jolos" lauko kavinės stilius buvo paprastesnis, bet gal labiau priimtinesnis lietuviams. Dabar nori, kad mes būtume stilingesni, tačiau ar dėl to padaugėjo lankytojų? Sunku pasakyti. Tik akivaizdu, kad dėl to stilingumo gerokai sumažėjo sėdimų vietų", - kalbėjo V. Marcinkėnienė.

Įrengti patrauklią lauko kavinę mieste, verslininkų teigimu, atsieina ne vieną dešimtį tūkstančių litų. O tokios investicijos gali atsipirkti nebent per 5-7 metus.

Jos nuomone, klaidinga yra lygiuotis į užsienio šalių kavinių interjerą, ypač tų, kur tokios kavinės veikia kone visus metus. Pasak V. Marcinkėnienės, pinti šiaudiniai baldai tinka nebent karštuose kraštuose prie pajūrio.

"O Lietuvos lauko kavinėms tinka tik medis, kuris šiek tiek sušildo mūsų šaltą būdą", - įsitikinusi V. Marcinkėnienė.

Investicija į įvaizdį

"Tai yra daugiau investicija į miesto įvaizdį. Jei kiekvienas šitaip pasipuoštų savo kampelį, įsivaizduojate kaip mūsų Klaipėda gražiai atrodytų. Ne gėda būtų ir prieš užsieniečius. Juk ne veltui sakoma, kad pagal drabužį sutinka", - įsitikinęs Friedricho pasažo savininkas Aidas Kaveckis.

Pernai rudenį įsigijęs buvusio "Hero Inn" patalpas ir įkūręs čia Friedricho bistro, A. Kaveckis ir toliau demonstruoja ūkišką požiūrį. Vien į lauko kavinę jis sako investavęs per 50 tūkst. litų. Neseniai šalia "Friedricho bistro" pasodinti dekoratyviniai medeliai, kurie, pasak A. Kaveckio, galės Herkaus Manto gatvėje žaliuoti net ir žiemą. Iki savaitgalio vazonuose pražys ir gėlės.

"Vienas vazonas atsiėjo per 3 tūkstančius litų, o kiekvienas medelis - per 300 litų. Investicija nemaža, galinti atsipirkti tik per 5-7 metus. Tačiau ne tame esmė. Iš patirties žinau, kad per metus biznio nepadarysi. Juk ir įdirbis Friedricho pasaže pasitvirtino tik pastaraisiais metais. Užtat galime džiaugtis, kad krizės taip ir nepajutome. Visgi žmonės vertina gerą produktą. Todėl ir laikausi politikos, kad jei jau ką nors darai - daryk gerai", - pasakojo A. Kaveckis.

Danės krantinėje įsikūrusio restorano "La Terrasse" lauko kavinė jau praėjusią vasarą suposi ant vandens. Pasak savininkės Eglės Sėlenienės, įrengti besisupantį plaustą upėje prireikė ne vienos dešimties tūkstančių, tačiau esą investicija pasitvirtino.

"Žmones traukia tai, kas neįprasta, todėl klientų tikrai netrūko. Žinoma po žiemos plaustas buvo šiek tiek apgadintas, tad prireikė nemažai investicijų, kad šią vasarą vėl gražiai atrodytume", - pasakojo E. Sėlenienė.

Pasak jos, pagrindinė problema artėjant vasaros sezonui susirinkti profesionalių darbuotojų komandą. Esą visi kvalifikuoti padavėjai jau seniai išvykę uždarbiauti į užsienį.

Be to, verslininkė įsitikinusi, kad lauko kavinių sezonas Klaipėdoje galėtų tęstis ne tik šiltuoju sezonu, tačiau bent kol kas tokios tradicijos uostamiestyje dar nesusiklostė.