Laukiniame paplūdimyje - laukinė tvarka?

Pajūrio regioninis parko direkcija (PRPD) neturi pinigų sovietmečio reliktui ištraukti iš vandens. Prašyta Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, tačiau jos negauta. Klaipėdos rajono savivaldybė irgi neturi tam pinigų. Neatmetama galimybė, kad šį klausimą būtų galima lengviau išspręsti, jeigu vadinamasis laukinis paplūdimys nuo Girulių iki Karklės būtų įteisintas. Tačiau rajono Savivaldybė to bent jau kol kad nenori daryti, nes ir tam neturi pinigų...

Nėra saugotinas objektas

PRPD direktorius Darius Nicius sakė, jog metalinių konstrukcijų dokumentų direkcija neturi. Iš žmonių pasakojimų sprendžiama, kad jos buvo įrengtos po Antrojo pasaulinio karo, kai visas pajūrio ruožas buvo arba pasienio, arba karinių poligonų ruožas. Spėjama, kad jis per karinius mokymus buvo reikalingas kaip taikinys.

"Tai kažkokios platformos dalis. Kas tai yra iš tikrųjų, tiksliai nežinau, bet akivaizdu, kad jis yra iš vėlyvo laikotarpio - gal XX amžiaus pirmos pusės, o gal ir sovietmečio. Nei profesorius Vladas Žulkus, nei kiti istorikai archeologai nėra identifikavę jo kaip saugotino objekto. Jį galima arba ištraukti, arba palikti sunykti", - sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

"Ten ne vienas toks daiktas yra. Ilgai buvo vienas suiręs pontonas, paskui jį apipjaustė, o apatinė dalis liko smėlyje. Ties Olandų kepure buvo išmesta ant seklumos ir apdaužyta barža. Ją apipjaustė, o apačia liko. Dabar jos liekanos yra atplaunamos. Nemanau, kad toje vietoje būtų kokie nors istoriniu požiūriu vertingi objektai", - sakė Lietuvos jūrų muziejaus istorikas muziejininkas Dainius Elertas.

Bevaisės pastangos

"Kada jis bus ištrauktas - laiko klausimas. Dabar tam nėra pinigų. Kelerius metus teikėme prašymą finansuoti jo iškėlimą iš Aplinkos rėmimo programos, bet pinigų negavome. Rodėme tą laužą ir Klaipėdos rajono savivaldybei, bet ji tokių objektų turi ne vieną ir pastarajam pinigų neskyrė. Jis taip ir liko", - sakė D. Nicius.

PRPD vedė derybas su keliomis metalą superkančiomis bendrovėmis, siūlė joms išsivežti konstrukcijas. Tačiau jos yra jūroje, vandenyje, tad verslininkams esą neapsimokėjo pasiimti šio metalo laužo. Viena metalą superkanti įmonė buvo sutikusi nupjauti viršutines dalis, tačiau neįsipareigojo likviduoti apatinės dalies, tačiau toks variantas netenkino nei direkcijos, nei rajono Savivaldybės, nes po vandeniu likus metalui žmonės besimaudydami gali susižaloti.

Pasak D. Niciaus, dabar tas objektas kol kas jokios grėsmės nei laivybai, nei žmonių saugumui nekelia, todėl ir nėra prioritetas. Visgi PRPD bandė pasinaudoti ES finansine parama ir išspręsti šią problemą įgyvendinant apleistų statinių likvidavimo programą. Tačiau pagal ją PRPD nugriovė tik kelis dokumentus turėjusius sovietinės armijos statinius, kurie buvo bešeimininkiai ir kėlė grėsmę. Metaliniam "gargarui" ES lėšų panaudoti nebuvo galima, nes nėra jo nuosavybės dokumentų.

"Lėšų tam būtų galima tikėtis tik iš valstybės biudžeto. PRPD tiek pinigų neskiriama, kad ji galėtų jį iškelti. Ši teritorija priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, ji galėtų finansuoti iš savo vadinamojo ekologinio fondo. Jos lėšomis buvo aptvarkytas savavališkai Šaipių kaime atsiradęs sąvartynas, iš jo išvežti daiktai. Tačiau toks vandenyje esantis vizualinės taršos objektas regioniniame parke yra tik vienas, o pastatų pamatų liekanų yra daugiau. Jų yra ir Karklės pajūryje, ir einant toliau Nemirsetos link, kur yra buvęs karinis poligonas. Šiaurinėje Karklės dalyje žvejai kažkada buvo įsirengę laivų nuleidimo vietą, irgi buvo metaliniai "gargarai", bet juos patys žvejai likvidavo, tik dar liko statybinio laužo", - kalbėjo PRPD vadovas.

Pasak D. Niciaus, šiuo metu PRPD turi dar vieną objektą, keliantį panašių klausimų. Tai - paplūdimys ties kariniais Kukuliškių kaime, nusėtas betoniniais luitais. Parko direkcijos vadovo girdėta versija, kad sovietmečiu įvykus sprogimui buvo išbarstyti dideli betono luitai. Anot PRPD vadovo, jie kelia pavojų žmonėms, tačiau Kultūros vertybių apsaugos departamentas (KVAD) atstovai kol kas pasisako už tai, kad bent jau kol kas tie betoniniai luitai liktų kaip autentika. Esą žmonės gali pamatyti istorinių įvykių seką.

"Dalis tų betoninių luitų yra pabūklų platformų apačioje. Per 60 metų gamta paėmė juos ir nutupdė palei jūrą, nunešdama 7-8 metrus. Tarp tų liekanų yra išlikęs iškart po karo sovietų įrengtas betoninis gynybos apkasas, nutolęs keliolika metrų nuo pačios platformos. Su parko direkcija esame sutarę, kad tai iš dalies įdomus objektas, kad dalį tų sveikų išlikusių dalių būtų galima eksponuoti ten, kur jos yra nukritusios. Būtų dar galima atkurti bent jau kokį 10 metrų to apkaso", - sakė L. Kavaliauskas.

"Ne pasaulio pabaiga"

Pasak PRPD direktoriaus D. Niciaus, patys paplūdimiai, esantys nuo Girulių Karklės link, neturi oficialaus pliažo statuso. Todėl rajono Savivaldybė nėra įpareigota prieigas ar pliažą tvarkyti, kad jis būtų pritaikytas intensyviam lankymui. Paprasčiau pasakius, tai yra laukinis paplūdimys. Tačiau, D. Niciaus teigimu, Savivaldybė yra susitvarkiusi dokumentus ir gali įteisinti tuos paplūdimius kaip pliažus.

"Kukuliškių kaimo ruožas, kur yra išlikę Antrojo pasaulinio karo bunkeriai, iki Olandų kepurės skardžio, galėtų būti intensyvi pliažo teritorija. Ties Olando kepure galėtų būti ekstensyvus pliažas, kuriame alaus palapinių neturėtų būti, tik minimali infrastruktūra. O Karklėje yra irgi numatyta intensyvi rekreacija, galėtų būti toks pliažas kaip Girulių, Melnragės ar Palangos", - dėstė PRPD vadovas.

Anot. D. Niciaus, jeigu rajono Savivaldybė kada nors priims sprendimą suteikti tiems laukiniams paplūdimiams pliažo statusą, tada turės būti sutvarkytos ir prieigos. Tačiau tada reikėtų ir gelbėtojų, gėlo vandens, t. y. visko, ko reikalauja minimalios maudyklių taisyklės. Pavyzdžiui, vien tik Karklės ruožo pliažo išlaikymas per metus Savivaldybei, skaičiuojant minimaliai, kainuotų apie 300 tūkst. Lt.

"Greičiausiai artimiausiu metu tokio politinio sprendimo nebus, nes tada reikėtų skirti pinigų. Kita vertus, kad paplūdimiai laukiniai - ne pasaulio pabaiga. Palangos, Smiltynės, Melnragės, Girulių paplūdimiai turi oficialaus pliažo statusą, ir žmogus gali rinktis - ar jam būti kur yra gelbėtojai, ar jis nori ilsėtis ten, kur natūralesnė gamta. Kai kuriems lankytojams aktualu, kad paplūdimys būtų švarus ir jame kuo mažiau žmonių. Mūsų paplūdimiai tampa daugiau šeimyniniais. Lazda turi du galus - kuo daugiau infrastruktūros, tuo daugiau žmonių. Šiemet Karklėje lankytojų skaičius jau pasiekė ribą, jų jau buvo per daug. Ir automobilių nebuvo kur statyti, ir infrastruktūros trūko", - pasakojo D. Nicius.

Visuomenės nuomonė - įvairi

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos Raimondos Kučinskaitės teigimu, visuomenėje yra įvairių nuomonių dėl šio paplūdimio - vieni džiaugiasi, kad dar yra išlikę natūralios gamtos kampelių tiesiog pasivaikščioti prie jūros, kiti šioje vietoje matytų veikiantį įteisintą paplūdimį.

2012 m. balandį Klaipėdos rajono taryba patvirtino Baltijos jūros priekrantės (Klaipėdos rajono teritorijoje nuo Kukuliškių iki Plazės gamtinio rezervato ribos) detalųjį planą. Šiemet šioje teritorijoje buvo suformuoti ir įregistruoti 2 sklypai, kuriose galima įrengti paplūdimius. Žadama, kad dar šiais metais Savivaldybės administracija spręs, ar įteisinti šiuos paplūdimius.

Pasak R. Kučinskaitės, būtina turėti omenyje, kad šis paplūdimys yra ekologiškai jautrioje vietoje - jis yra dalis Pajūrio regioninio parko, o būtent išsaugota natūrali aplinka esą ir daro jį patrauklų.

"Planuojant paplūdimio įteisinimą būtina atsakingai įvertinti visų "už" ir "prieš", - teigė R. Kučinskaitė.

"Klausimas bus sprendžiamas ateityje"

Raimonda KUČINSKAITĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja
Žinoma, minėtas objektas nepuošia jūros kranto, sunku nesutikti, kad tai yra vizualinė tarša. Tačiau Pajūrio regioninio parko direkcijos nuomone, tiesioginės grėsmės aplinkai jis nekelia. Norint pašalinti šias metalines konstrukcijas pirmiausiai būtina išsiaiškinti jų paskirtį, koks tai objektas, taip pat nustatyti jo šeimininką ar paskelbti bešeimininkiu turtu atliekant daugybę procedūrų. Tikėtina, kad prieš jį iškeliant reikės atlikti atskirus tyrimus, kadangi dalis jo yra po vandeniu - ir povandeninius pjaustymo darbus. Visa tai atsiremia į lėšų klausimą. Savivaldybė, turėdama ribotą biudžetą, pirmiausia lėšų skiria būtiniausioms reikmėms ir kol kas neturi finansinių galimybių pašalinti šių konstrukcijų. Be to, jos yra vadinamame laukiniame paplūdimyje ir tiesiogiai netrukdo. Bet kuriuo atveju šio objekto šalinimo klausimas bus sprendžiamas ateityje. Pripažinus objektą bešeimininkiu, tikėtina, kad jo šalinimo klausimą tektų spręsti Savivaldybei.

"Gali kreiptis ES paramos"

Dalia GUDAITIENĖ-HOLIMAN, Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė
Klaipėdos rajono savivaldybė gali kreiptis ES finansinės paramos bešeimininkiam metaliniam objektui pašalinti naujos finansinės perspektyvos metu. Taip pat galėtų būti svarstoma dalinė finansavimo galimybė objektui pašalinti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.
Aplinkos ministerijos pozicija dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo yra išdėstyta aplinkos ministro 2011 metų liepos 28 dienos įsakymu patvirtintame Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiajame plane,. Žemės valdytojai, vadovaudamiesi šiuo planu gali pasirinkti paplūdimių vystymo kryptis.