Kyšininkavimo byloje prokuroras netiki moterų emocijomis, advokatas – kaltinimų pagrįstumu

Kaltinamas turėtų būti kitas?

Vakar baigiamąsias kalbas pasakė prokuroras V. Gulenkovas ir trijų kaltinamųjų kyšininkavimu, dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi gynėjai. Tiesa dar visai neaiški. Vienoje pusėje – tvirtai įsitikinęs kaltinamųjų kalte prokuroras ir savo kaltę pripažįstanti buvusi UAB „Satrus“ vadovė Ilona Surgelienė-Klajumė, kitoje – ašarą braukianti Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) juristė Raminta Petkutė ir jos gynėjas Egidijus Giedraitis, kategoriškai neigiantis savo ginamosios kaltę, netgi leidžiantis sau suabejoti: „Matyt, čia ne Petkutė turėtų būti kaltinama“.

Skaitytojams primename, kad KJL teisininkė Raminta Petkutė kaltinama, jog būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu bei turėdama administracinius įgaliojimus iš anksto susitarusi su I. Surgeliene-Klajume už 46 tūkst. litų kyšį protegavo jos vadovaujamą UAB „Satrus“, ligoninei rengiant viešuosius konkursus aplinkos tvarkymo bei remonto darbams atlikti. Juristė savo kaltę neigia nuo pat bylos pradžios iki baigiamųjų kalbų.

Liudytojos baime prokuroras nepatikėjo

Paskutinis prieš nuosprendžio paskelbimą teismo posėdis prasidėjo teisėjai Ilonai Krušienei skaitant vienos liudytojos, Jūrininkų ligoninės darbuotojos, kreipimąsi į teismą, kuriame ji tvirtino paskutiniajame posėdyje nedrįsusi teismui atvirai duoti parodymų, salėje sėdint kitiems liudytojams. Moteris tvirtino mačiusi, kaip sekretorė atnešusi aplanką ir paaiškinusi, kad vyriausiojo gydytojo pavaduotojas ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Algirdas Liutkus nesutinka pasirašyti ligoninės sutarties su UAB „Satrus“, nes įtaria įmonę buvus proteguojamą. Liudytoja raštu teismui pateikė parodymus, kurie antrino R. Petkutės parodymams: kad netrukus po pokalbio su J. Sąlyga pavaduotojas minėtą sutartį pasirašęs, kad vyriausiasis gydytojas R. Petkutei nuolat skirdavęs papildomų darbų, už kuriuos mokėdavęs premijas.

Prokuroras V. Gulenkovas nepritarė minimos liudytojos prašymui apklausti ją dar kartą, nesant kitų liudytojų – ji jau buvo apklausta ir be pašalinių, ir turėjusi galimybę pateikti išsamius parodymus.

Apibendrindamas visą bylos medžiagą prokuroras atkreipė dėmesį, kad viena iš kaltinamųjų, I. Surgelienė-Klajumė, pripažįsta nusikaltusi, o tai neigiantys parodymai sklindantys tik iš R. Petkutės lūpų arba atsirandantys paskutinę bylos nagrinėjimo akimirką. „R. Petkutės parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, papildomos įvykių aplinkybės atsiranda teisme, – kalbėjo V. Gulenkovas ir pridūrė, kad kaltinimai J. Sąlygą ir A. Liutkų dalyvavus „Satrus“ protegavime nepagrįsti. – Yra vaizdo įrašai, patvirtinantys I. Surgelienės parodymus, bet nėra nė vieno įrašo, kuriame būtų

matomi įstaigos vadovai“.

Prokuroras pareiškė neabejojąs, kad I. Surgelienė-Klajumė „tuos pinigus vežė“. „Tiesioginio pinigų perdavimo surinktoje bylos medžiagoje nėra, bet tai pagrindžiama ir I. Maciulevičiaus parodymais, bankų sąskaitomis“, – kalbėjo V. Gulenkovas. Prokuroro neįtikino ir R. Petkutės teismui pateikti pinigų dovanojimo aktai, patvirtinti tik vieno asmens parašu. Prokuroras atmetė tik vienintelį kaltinimą – dėl turtinės žalos ligoninei, nes tai paneigė ir jos vadovas.

Prokuroras teismui pasiūlė R. Petkutei skirti penkerių metų bausmę, atimant teisę dirbti valstybės tarnautojui prilyginamą darbą bei 46 tūkst. litų baudą. Atsižvelgdamas į tai, kad I. Surgelienė-Klajumė savo kaltę pripažįsta ir, jo teigimu, nuoširdžiai gailisi, buvusiai verslininkei skirti 1,6 tūkst. litų baudą ir dvejus metus atimti teisę dirbti vadovaujamą darbą.

Įrodymų nėra

R. Petkutės gynėjas E. Giedraitis tvirtino, kad jokiais byloje esančiais įrodymais nėra pagrįsti kaltinimai iš anksto jo klientę ir I. Surgelienę-Klajumę susitarus dėl „Satrus“ protegavimo KJL rengiamuose viešuosiuose konkursuose, o kyšio davimo ir paėmimo atvejų ne tik nėra užfiksuota, bet „Satrus“ vadovė net neturėjusi kaltinimuose minimų pinigų sumų kyšiams. Advokatas atkreipė dėmesį, kad vykdant ligoninės aplinkos tvarkymo darbus įmonė arba gavo labai nedidelį – iki 3 proc. pelną, arba visai jo neturėjo. „Akivaizdu, jog perdavus minėtą sumą R. Petkutei ar kitam asmeniui nebūtų galima pateisinti buhalteriniais dokumentais išgrynintos sumos dėl lėšų trūkumo“, – kalbėjo gynėjas. O SMS žinutėse bei užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose, E. Giedraičio teigimu, buvo minimos sumos už vaistus, maisto papildus ir klizmas iš Rusijos I. Surgelienei-Klajumei. Kainos minėtos rubliais, o ne litais, tad ir susidaręs klaidingas vertinimas.

E. Giedraitis teismui neigė ir ginamosios kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, aiškindamas, kad eidama juristės pareigas ji nebuvo ir nėra prilyginama valstybės tarnautojui. Pati R. Petkutė teismui irgi aiškino, kad viešoji įstaiga Klaipėdos jūrininkų ligoninė – viešasis asmuo, bet ne valstybės tarnyba. Ir šios įstaigos nuostatai nurodo tik tris pareigybes turint administracinių įgaliojimų: vyriausiojo gydytojo, jo pavaduotojo ir vyriausiojo finansininko. „Aš buvau samdytas asmuo pagal darbo sutartį, vykdantis vyriausiojo gydytojo rašytinius bei kitokius nurodymus, – sakė pagrindinė bylos kaltinamoji. – Duodamas parodymus ir vyriausiasis gydytojas nurodė, kad savavališkai nieko nedariau. Tad kokiu būdu galėjau daryti įtaką „Satrus“, kuri jau buvo pradėjusi fontano remonto darbus iki konkurso?“

Kaltinamosios gynėjas teismui akcentavo, kad fontano darbai pirma pradėti vykdyti ir tik po kelių savaičių paskelbtas fiktyvus viešasis konkursas šiems darbams atlikti.

Teismas savo nuosprendį kaltinamiesiems paskelbs gruodžio 6 dieną.

www.vlmedicina.lt