Kuršių nerijoje žieduojami jūriniai ereliai

Trečiadienį Juodkrantėje gamtosaugininkai pradėjo žieduoti jūrinių erelių jauniklius. Jeigu oro sąlygos bus palankios, tikimasi baigti darbą per artimiausias dvi dienas, tuomet žiedavimas persikels į Šilutės rajoną.

Jūrinis erelis - didžiausias Lietuvoje perintis paukštis, kurio išskleistų sparnų tarpgalis siekia net 2,4 metro. Šie sparnuočiai aptinkami visoje Lietuvos teritorijoje ištisus metus. Daugiausia perinčių erelių aptinkama Nemuno deltoje ir aplink Kuršių marias: čia peri apie 25 proc. šalies jūrinių erelių populiacijos.

"Kuršių nerijoje gyvena šešios jūrinių erelių poros, tik ne visos kasmet sėkmingai peri. Panašu, kad šiemet peri tik keturios poros, tad jauniklių gali būti šeši - septyni. Viena pora prarado savo "antrąją pusę", ir šiuo metu dairosi kitos. Po vienu lizdu radome tik kiaušinių lukštus; matyt, kažkas išbaidė arba sulesė krankliai", - ve.lt sakė Gamtosaugos projektų vystymo fondo projekto koordinatorius Saulius Rumbutis.

"Šie paukščiai yra sėslūs, seni niekur neišskrenda, būna pas mus žiemą vasarą, lizdus gali sukti nuo rudens, o peri vasario pabaigoje - kovo pradžioje. Nuo išsiritimo lizde ereliukai išbūna 70-80 dienų, tėvai šildo jauniklius, vienas budi prie lizdo, kitas neša jiems maistą: pusę jo sudaro žuvis, kitą - vandens paukščiai. Išskridusius iš lizdo  jauniklius tėvai dar maitina, moko medžioti, rudenį atsiskiria nuo tėvų. Tapę savarankiški, pradeda klajoti. Patys pradės perėti tik nuo kokių penkerių metų", - pasakojo jis.

Pokalbininkas įspėjo, jog žmonėms nereikia imti į rankas po medžiu atrasto ereliuko. Jo tėvai yra šalia. O jeigu žmogus paima auginti, ereliukas prisiriša prie maitintojo, bet paleistas į laisvę yra pasmerktas pražūčiai.

---

Gamtosaugininkas sakė, kad dar prieš dvidešimt metų tai buvo globaliai nykstanti rūšis visame pasaulyje, manoma, kad dėl chemikalų poveikio. Kai juos nustota naudoti, erelių padaugėjo, kita vertus, visoje Europoje pagerėjo apsauga. Žiemą jūrinius erelius papildomai šerdavo mėsos atliekomis, saugodavo lizdus, buvo uždrausta medžioklė. Tuomet ši paukščių rūšis pradėjo atsigauti visoje Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje.

"Kiekvienas paukštis - neatskiriama gamtos dalis, savotiškai gražus ir naudingas. Jūriniai ereliai - didinga mūsų krašto puošmena, plėšrūnai, sukeliantys estetinį pasigėrėjimą, be to, yra geri sanitarai: gaudo nusilpusias žuvis, sužeistus, ligotus paukščius.

Žieduojame juos todėl, kad jauni paukščiai mėgsta paklajoti, nuskrenda ir šimtą kilometrų nuo lizdo, o vienas Lietuvoje žieduotas jūrinis erelis rastas Rusijoje už daugiau kaip tūkstančio kilometrų", - sakė S. Rumbutis.

Anot jo, žiedavimas parodo paukščių migracijos kelius, susitelkimo vietas žiemą, ir jiems kylančias grėsmes, gyvenimo trukmę.

Dabar pagal tarptautinę programą žieduojama spalvotais žiedais, todėl jie perskaitomi iš didelio atstumo su teleskopais, ir daugelis ornitologų kaimyninėse šalyse stebi mūsiškius žieduotus erelius ir pastebėjimus praneša į žiedavimo centrus, taigi kaupiasi informacija.