Kuršių nerijoje paskelbta kova su grynaisiais

Įmonės Nidos kempingas savininkas A.Burkšas pasijuto it musę kandęs, kai sužinojo, kad nuo rupgpjūčio nebegali pervesti į savo sąskaitą „Swedbank“ grynųjų pinigų sumos, jei ji viršija fiziniams ir juridiniams asmenims nustatytą standartinę 15 tūkst. eurų per mėnesį ribą.

Verslininkai tvirtino, kad visos jo pajamos yra legalios, pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais.

„Swedbank“ sprendimą limituoti grynaisiais pervedamas pajamas jis įvertino kaip netiesioginį įtarinėjimą, kad jos gali būti uždirbtos pažeidžiant įstatymus, nors tuo jo niekas nekaltina.

Tėra tik du bankomatai

„Mūsų kempingas – vienas didžiausių Lietuvoje, ypač šią vasarą čia netrūko svečių. Ne visi už paslaugas atsiskaito mokėjimo kortelėmis – yra ir tokių, kurie iš kišenės traukia grynuosius pinigus.

Sezono įkarštyje įmonės pajamos grynaisiais tikrai viršija nustatytą „Swedbank“ nustatytą mėnesio limitą“, – pasakojo A.Burkšas.

Iš esmės Kuršių nerijos pusiasalyje ir vietos gyventojai, ir svečiai tiesiog skatinami atsiskaityti grynaisiais, nes čia veikia tik vienas nedidelis „Swedbank“ skyrius su dviem bankomatais. Tik ten žmonės, jeigu jie yra šio banko klientai, gali išsigryninti pinigų.

Neatsitiktinai turizmo agentūrų darbuotojai, ekskursijų vadovai į Neringą vykstančius poilsiautojus, ypač užsienio šalių piliečius, iš anksto įspėja, kad jie nepamirštų apsirūpinti grynaisiais, nes kitaip gali patekti į bėdą.

Vykdo valdžios nurodymus

Vasarą ne tik kempinge, bet kitose poilsio ir turistų aptarnavimo įmonėse kaupiasi grynieji pinigai.

Anksčiau verslininkai, pasinaudoję „Swedbank“ bankomatais Nidoje, persivesdavo juos į savo sąskaitas be jokių bėdų, o dabar atsirado kliūtis – nustatytas 15 tūkstančių eurų mėnesio limitas.

„Kur dėti lauko kavinėse, ledais ar suvenyrais prekiaujančiose įstaigose susikaupiančius pinigus – neštis į namus, slėpti po čiužiniu? Negalėdami pervesti į savo sąskaitas viso uždarbio verslininkai verčiami juos laikyti užantyje kaip cigarečių kontrabandininkai“, – piktinosi A.Burkšas.

Kempingo šeimininkas rankų nenuleido – bankininkams pateikęs išsamią informaciją apie Nidos kempingo veiklą per 15 metų, pajamas, ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, paprašė padidinti standartinį leistiną grynųjų pinigų priėmimo limitą.

Bet „Swedbank“ atsisakė tenkinti A.Burkšo prašymą teigdamas, kad įgyvendina nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą, pagal kurį per bankomatus kiekvieną mėnesį į sąskaitas galima įnešti tiktai 15 tūkst. eurų sumą.

Bankas neatpažino kliento

Nors A.Burkšas pateikė visus reikiamus duomenis apie savo įmonės pajamas ir veiklą, „Swedbank“ finansų valdymo konsultantė Tatjana Salučkienė tiesiog pareiškė, jog verslininko prašymas didinti grynųjų priėmimo limitą nepagrįstas argumentais.

„Vykdydami teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, reikalavimus ir taikydami principą „Pažink savo klientą“, privalome žinoti visų per mūsų banką pervedamų į sąskaitas lėšų kilmę“, – aiškino T.Salučkienė.

Po tokio „Swedbank“ atsakymo A.Burkšas pasijuto kaip galimas įstatymų pažeidėjas: „Nesuprantu, kodėl bankas negali priimti didesnės grynųjų pinigų sumos, įformintos mano įmonės buhalterijos dokumentuose, kasos pajamų knygoje, pagrįstos atsiskaitymo su klientais čekiais?“

Pinigus slapstys namuose?

A.Burkšas nesuvokė, kodėl įtarimų sukėlė didesnės nei 15 tūkst. eurų sumos kilmė, nors anksčiau tas pats „Swedbank“ jam verslo plėtrai suteikė gerokai solidesnę paskolą: „Galbūt bankininkai žino daugiau nei aš, gal jau perėmė Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos funkcijas tikrinti pinigų kilmę?“

Pajūrio įmonės daugiausia užsidirba per kelis vasaros sezono mėnesius. Tai žinodami „Swedbank“ specialistai pasiūlė išeitį – kuriam laikui įšaldyti savo pajamas grynaisiais, pagal nustatytus limitus jas dalimis pervedinėti į savo sąskaitas bankuose rudenį arba žiemą, kai pajamų gerokai sumažėja.

Tačiau verslininkai šiaušiasi – esą taip ribojamos jų galimybės verstis ūkine ir finansine veikla, atlikti sandorius, naudotis legaliai pelnytomis ir oficialiai deklaruojamomis lėšoms taip, kaip jie nori.

„Tokie kovos su šešėliu užmojai mus skatina sąžiningai uždirbtus pinigus laikyti ne bankuose, o slėpti kojinėse, kad nekiltų įtarimų dėl galimų ryšių su teroristais“, – šypsojosi verslininkas A.Burkšas.

Įnirtinga kova su grynaisiais pinigais

Įstatymo projektas dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ne vienus metus buvo svarstomas aukščiausiose valdžios institucijose. Kalbant apie ribojimus Lietuvoje siūlyta nustatyti įvairias atsiskaitymo grynaisiais ribas – nuo 3 iki 15 tūkst. eurų.

Pastaraisiais metais kai kuriose Europos Sąjungos šalyse atsiskaitymo grynaisiais ribos fiziniams ir juridiniams asmenims gerokai sumažintos: Ispanijoje – iki 2500, Italijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje – iki 1000 eurų.

Graikijoje po ekonominės krizės įvesta vos 500 eurų riba. Tačiau Lenkijoje ir Kroatijoje ūkio subjektams šiuo metu taikomos 15 tūkst., Čekijoje – 14 tūkst., Latvijoje – 7,2 tūkst. eurų atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribos.

Lietuvos politikai mano, jog kovą su šešėline ekonomika, tarptautiniu terorizmu, visuomenės ir valstybės interesų gynimą, finansinių operacijų skaidrumą, veiksmingą jų kontrolę geriausiai užtikrintų nustatyta 3 tūkst. eurų atsiskaitymo grynaisiais suma.

„Legaliai veiklai tai jokių papildomų problemų neturėtų sukelti. Tai yra tik vienas kovos su šešėliu būdas. Apčiuopiamą rezultatą galėtų duotų tik bendras priemonių kompleksas“, – įsitikinęs Seimui siūlymus dėl atsiskaitymo grynaisiais normų teikęs finansų ministras Vilius Šapoka.