Kuršių nerijai gresia teisinis chaosas

Aplinkos ministerija parengė nutarimo projektą, kuriame siūloma Vyriausybei nutraukti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano pakeitimo procedūras, jei iki šių metų spalio 16 dienos nebus gauta atitinkamų institucijų pritarimo. Jeigu ministrų kabinetas sutiktų su tokiu pasiūlymu, liktų galioti dar 2012-aisiais patvirtintas planas.

„Absurdas. Jei procedūros bus nutrauktos, Neringos savivaldybė kreipsis į prokuratūrą dėl valstybės lėšų iššvaistymo. Tiek daug metų vargome, važinėjome į Vilnių, derinome pozicijas. Reikalausime, kad būtų nubausti atsakingi asmenys. Juk išleistos didžiulės lėšos, eikvotas laikas, jėgos, o rezultato – jokio? Nutraukiamos procedūros, nes valstybės institucijos nesugebėjo susitarti, kurios jų žodis – svaresnis? Žinote, kuo tai gresia? Teks griauti namus Neringoje, iš valstybės ir savivaldybės biudžetų mokėti didžiules kompensacijas. Tuomet pamirškime apie naujus dviračių takus, viešuosius tualetus ir kita“, – Aplinkos ministerijos sumanymą „Lietuvos žinioms“ komentavo Neringos meras Darius Jasaitis.

Nutarimo projekte nurodoma, kad naujojo KNNP tvarkymo plano sprendinių nederina Kultūros paveldo departamentas (KPD). Jo atstovai tikina negalintys pasirašyti dokumentų, kurie prieštarauja teisės aktams.

Tarpinstitucinis karas

Apie tai, kad siūloma baigti diskusijas dėl KNNP tvarkymo plano korekcijų, Aplinkos ministerija užsiminė dar šios vasaros viduryje. Dabar atsirado Vyriausybės nutarimo projektas, kurį patvirtinus būtų nutrauktas teritorijų planavimo procesas.

„Atsižvelgiant į tai, kad KNNP tvarkymo plano teritorijų planavimo procesas yra sustojęs baigiamojo etapo derinimo stadijoje, ir nepavykstant suderinti šio plano sprendinių su teritorijų planavimo sąlygas išduodančia institucija (KPD Klaipėdos skyriumi), parengtas KNNP tvarkymo planas negali būti teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Nutarimo projektu siūloma numatyti, kad teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms nesuderinus rengiamų KNNP tvarkymo plano sprendinių iki 2017 metų spalio 16 dienos, šio plano teritorijų planavimo procesas nutraukiamas“, – rašoma dokumente. Pažymima, jog nenutraukus tokio teritorijų planavimo proceso jis taptų neapibrėžtas, neprognozuojamas ir neperspektyvus.

Paklausta, kodėl ne vienus metus rengiamo dokumento nederina KPD Klaipėdos skyrius, jo vedėja Audronė Puzonienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog esama teisės aktų prieštaravimų. „Negalime derinti dokumento, kuriame yra įstatymams prieštaraujančių sprendinių, pavyzdžiui, teisinė nuostata, kad KNNP tvarkymo plane turi būti nustatytos kultūros paveldo objektų ribos. Per visą derinimo procedūrą nepavyko pasiekti, kad tos ribos būtų apibrėžtos. Jei kalbame apie vertingąsias paveldosaugos objektų savybes, sutartiniais ženklais privalo būti pažymėtos ribos. Sutartiniuose žymėjimuose jų nėra. Išskirta buvusios Sklandymo mokyklos vieta, neolitinė gyvenvietė prie Nidos, t. y. pavieniai objektai, o ne paveldosauginės vietovės“, – aiškino A. Puzonienė.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos vadovas Albertas Stanislovaitis pabrėžė, kad procesai nebegali daugiau tęstis. „Kadangi nepavyksta suderinti plano, siūlome nutraukti planavimo procesą. Tada lieka galioti teismų sprendimai. Vyriausybės nutarimas aiškiai pasakys, kad procesas baigtas, suderinti nepavyko. Ir atsakomybę turi prisiimti tie, kurie nederina plano“, – tvirtino jis.

Žingsnis atgal

Į žinią, kad siūloma nutraukti KNNP tvarkymo plano koregavimo procesą, emocingai reagavo Neringos meras D. Jasaitis. Jo žodžiais, jei Vyriausybė tam pritars, bus smogta visai Kuršių nerijai.

„Liks galioti dokumentas, priimtas dar 2012 metais. Tuomet buvo padarytos neesminės korekcijos. Todėl vėl vadovausimės net 1992 metų tvarkymo planu, kuriame yra daug klaidų, teisinio absurdo, neatitikimų. Vyksta nežinia kokie protu nesuvokiami dalykai. Dvi valstybės institucijos – VSTT ir KPD – neišsiaiškina, kuri jų viršesnė, svarbesnė, nors tai įstaigos, sukurtos tarnauti valstybei“, – stebėjosi Neringos vadovas.

D. Jasaičio manymu, susiklosčius tokiai situacijai didžiausią atsakomybę turėtų prisiimti Vyriausybė. Esą ji privalo naikinti vienas kitam prieštaraujančius teisės aktus, kurie neleidžia sklandžiai bendradarbiauti.

„Jei iš tiesų bus nutraukta naujojo KNNP tvarkymo plano tvirtinimo procedūra, kreipsimės į prokuratūrą dėl išeikvotų valstybės lėšų. Tai – pinigų ir žmogiškųjų išteklių švaistymas. Kiek buvo darbo komandiruočių į Vilnių, marios laiko sugaišta derinant pozicijas, kai kas gavo pinigų už to dokumento rengimą, ir dabar viskas? Nepavyko suderinti, tad nutraukiame? Jei gavai užmokestį, turi pateikti rezultatą. Juk neįgyvendinus projekto net Europos Sąjungos pinigai privalo būti grąžinami“, – svarstė politikas.

Pasak jo, jau 20 metų Kuršių nerijos atveju ginčijamasi, kas turi svaresnį žodį rengiant šios įstabios teritorijos planavimo dokumentus. „VSTT, KPD? O mūsų savivaldybė yra per vidurį: kraipo galvą ir žiūri. Rengiant tą naują planą pavyko suderinti nemažai dalykų ir su VSTT, ir su KPD. Neringos municipalinė valdžia jau pavargo nuo tų tarpinstitucinių karų. Mes stengiamės rasti kompromisus, bet vėl viršų ima kažin kokios ambicijos. Jei bus nutrauktos procedūros ir liks galioti 2012 metų KNNP tvarkymo planas, visi pasiekti susitarimai nueis perniek. Tuomet pamirškime tolesnę darnią vietovės plėtrą. Įsivelsime į dar vienus nesibaigiančius teisinius ginčus, chaosą, grįšime atgal“, – prognozavo D. Jasaitis.