Kuršių mariose – katastrofos grėsmė

Neringos miesto savivaldybės atstovai jau būgštauja ir su nerimu stebi pakrantę, nes dėl drastiškai sumažėjusio vandens lygio gali pradėti gaišti žuvys. „Dar neteko matyti, kad mūsų marios būtų taip nusekusios, situacija mus labai neramina. Artėja turistinis sezonas, neringiškiai rengiasi priimti poilsiautojus, tad jei pradės gaišti žuvys ir mūsų kurortai paskęs smarvėje, bus labai blogai. Žmonės atvyks, apsigręš ir išvyks“, – portalui lzinios.lt pasakojo Neringos savivaldybės ekologas Viktoras Kolokšanskis.

Jis prisiminė, kad į itin keblią padėtį neringiškiai jau buvo patekę pernai. „Marios pavasario-vasaros sandūroje buvo taip pat nusekusios, tačiau ne taip smarkiai, kaip dabar. Ėmė gaišti žuvys, jas negyvas ar leisgyves bangos plakė į krantą. Mūsų kurortuose tvyrojo baisi smarvė.

Deniso Nikitenkos nuotr.

Neringoje sklando ir vienas gana pikantiškas gandas: esą dėl Kuršmarių vandens lygio sumažėjimo gali būti prisidėję ir kaimynai baltarusiai. Mat ant Nemuno intako Neries kranto pastačius Astravo atominę jėgainę jos reaktorių aušinimui reikia milžiniško kiekio vandens.

Gamta pati nebesusitvarkė: varnos, kirai lesė išmestas žuvis, tačiau tiek prisilesė, kad tų gaišenų vis dėlto buvo apsčiai. Teko išleisti didžiulius pinigus, surinkome apie 8 tonas nugaišusios žuvies“, – pasakojo V. Kolokšanskis.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjo Juozo Šimkaus, panašus Kuršmarių nusekimas buvo fiksuotas tik 1971 metais. „Tada ties Ventės ragu marios buvo nusekusios 45 cm, dabar – 34 cm. Ties Nida 1971 metais marių vandens lygis žemesnis už įprastą buvo 32 cm, dabar – 30 cm. Dabartinės priežastys – sausra, nelijo jau per mėnesį. Kitas dalykas, paprastai Kuršių marių baseiną tokiu metų laiku papildo Nemuno vanduo, kuomet tirpsta ledas, formuojasi potvyniai. Šiemet sniegas ištirpo vasario mėnesį, tad tas vanduo jau ištekėjo“, – portalui lzinios.lt teigė specialistas.

J. Šimkus pridūrė, kad įtakos turi ir aukštas atmosferos lygis, kuris lemia Baltijos jūros vandens lygio mažėjimą. „Tokiu būdu Kuršių marių vanduo greičiau išteka į jūrą. Reikia lietaus. Pripažinsiu, kad toks žemas vandens lygis šiuo metų laiku Kuršių mariose yra anomalija“, – svarstė jis.

Neringoje sklando ir vienas gana pikantiškas gandas: esą dėl Kuršmarių vandens lygio sumažėjimo gali būti prisidėję ir kaimynai baltarusiai. Mat ant Nemuno intako Neries kranto pastačius Astravo atominę jėgainę jos reaktorių aušinimui reikia milžiniško kiekio vandens. Dėl to neva kaimynai galėjo uždaryti šliuzus, sulaikyti Nerį, tuo pačiu darydami įtaką ir Nemuno vandens lygiui. Kritus šiam, vandeniu nepasipildo ir Kuršių marius baseinas.