Po tokios nutarties paskelbimo teisėja Diana Vercinskė žurnalistams aiškino, jog teismas nenustatė pagrindo nusavinti Jackoms priklausančio turto.
"Turtas neliečiamas pagal Konstituciją. Valstybė, atstovaujama Kultūros paveldo departamento, neįrodė nusavinimo pagrindų, kurie numatomi įstatymu", - aiškino teisėja. Paprasčiau tariant, paveldosaugininkams nepavyko įrodyti, kad Jackos neprižiūri savo kurhauzo dalies.
Kadangi nebuvo tenkintas KPD reikalavimas, teko atmesti ir Jackų priešieškinį, kuriuo buvo reikalauja atlyginti neva susidarysiančią 103 tūkst. litų žalą.
Tačiau, kaip ir kaip būtų keista, pats Gediminas Jacka tokiu teismo sprendimu nebuvo patenkintas. Šeimos narius atsivedęs verslininkas buvo pasitiktas Palangos mero Šarūno Vaitkaus. Jų malonų bendravimą prieš posėdį pakeitė apsižodžiavimas ir net prasivardžiavimas po jo.
"Mes norime atstatyti kurhauzą. Mums neišnuomoja žemės, neišduoda leidimo, kurhauzo bendraturtė Palangos savivaldybė prieštarauja, kad jį atstatytume. Nuolat areštai, bylų stabdymas. Mes kalti be kaltės - nusipirkome kurhauzą prieš 16 metų, o dabar meras Šarūnas Vaitkus yra asmeniškai nusistatęs, kad kurhauzas nebūtų atstatytas", - rėžė G. Jacka.
Paklaustas, kuria sprendimo dalimi jis konkrečiai nepatenkintas, kurorto verslininkas tvirtino, jog labiausiai piktina atmestas priešieškinys. Tokį palangiškių verdiktą verslininkas žada apskųsti.
Beje, pasipylus kaltinimams dėl Savivaldybės ir Š. Vaitkaus veiksmų pastarasis G. Jacką teismo salėje po posėdžio pavadino melagiu. Verslininkas taip pat nenusileido: liepė nemeluoti ir prie jo nekišti rankų, tvirtino, jog Š. Vaitkus asmeniškai kaltas, kad kurhauzas sudegė, taip pat žadėjo merą paduoti į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo, tačiau už poros minučių pats Palangos merą išvadino storu ir išsipūtusiu.
Aprimus aistroms Š. Vaitkus teigė, jog čia vyksta cirkas ir patys Palangos gyventojai puikiai žino apie kurhauzą ir kokiomis aplinkybėmis jis sudegė.
"Visi žmonės skaitė teismo sprendimus, kas buvo padegimo iniciatorius. Nuo 2002-ųjų kurhauzas 13 metų stovėjo kaip griuvėsis. Kita pusė, bendraturčiai, visada nenorėdavo, ir iki šios dienos esu įsitikinęs, kad nenori, atstatyti kurhauzo. Dėl to valstybė, ne Savivaldybė, kreipėsi į teismą prašydama perimti šią dalį valstybės žinion. Net kai pradėjome atkurti kurhauzo dalį, savininkai kaišiojo pagalius į ratus - tik teismų sprendimais pavyko išsikovoti, kad būtų atstatyta dalis pastato, kuris dabar naudojamas kultūros poreikiams", - šnekėjo meras.
Jis pridūrė, jog kaltinimai dėl to, kad Savivaldybė nenori išnuomoti žemės ir leisti atstatyti kurhauzą - netiesa. Esą Savivaldybė ne kartą nesėkmingai kreipėsi į Jackas siūlydami kartu rengti kurhauzo atstatymo projektą. Maža to, žemė po kurhauzu taip pat priklauso valstybei, ji išdalinta lygiomis dalimis visiems bendraturčiams, todėl nėra jokios bėdos per atitinkamas institucijas ją išsinuomoti.
Visgi panašu, kad sprendimas bus apskųstas. Teismo verdiktą išklausęs KPD atstovas Arūnas Umbrasas aiškino, jog tai nėra vienintelė byla, kurioje tenka kautis su Jackomis. Jos susijusios dėl statybos sąlygų išdavimo, trukdymo Savivaldybei atstatyti savo dalį ir pan.
"Šiuo atveju teismo sprendimas Kultūros paveldo departamento netenkina. Kadangi teismas išdėstė sutrumpintą sprendimą, susipažinę išsamiai priimsime sprendimą dėl apeliacinio skundo teikimo", - sakė jis.
Beje, jis paaiškino, jog Jackos jokių realių žingsnių norėdami atstatyti kurhauzo taip ir nesiėmė. Nors įvairios institucijos buvo užverstos prašymais ir skundais, tačiau jie patys neva nesilaikė nustatytos tvarkos - nepateikė projektinių pasiūlymų. Dėl to nebuvo išduodami leidimai ir sąlygos.
Rašyti komentarą