Seniai nebe naujiena, jog ateinančiais metais Palanga taps Lietuvos kultūros sostine. Spalio pradžioje kalbinti už šį projektą atsakingi kurorto kultūros darbuotojai sakė, jog nors finansavimas šiam projektui apkarpytas, darbai juda: yra parengtos projekto programos, numatytos planuojamų renginių datos, kalbėta su atlikėjais, preliminariai sutarta dėl klasikinių koncertų tinklelio. Taip pat yra užregistruotas interneto adresas bei sukurtas ženklas. Būtent dėl pastarojo kai kuriems kurorto menininkams kyla abejonių.
Be logotipo nieko nematyti
Spalio pradžioje „Palangos tiltui“ pasidomėjus, kas gi padaryta mūsų mieste rengiantis tapti 2013-ųjų Lietuvos kultūros sostine, iš Savivaldybės administracijos buvo gautas raštas, kuriame teigta, jog pasirengimą projekto įgyvendinimui kuruoja Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, vykdo – Palangos kultūros centras. Rengiantis tapti Lietuvos kultūros sostine yra parengtos projekto programos, numatytos planuojamų renginių datos, kalbėta su atlikėjais. Taip pat yra sukurtas ženklas, užregistruotas interneto adresas, preliminariai sutarta dėl klasikinių koncertų tinklelio. Dabar projektas koreguojamas atsižvelgiant į neseniai paaiškėjusį gerokai mažesnį, nei planuota, finansavimą.
Praėjus kelioms savaitėms apsilankius užregistruotame tinklapyje www.palanga2013.lt, kuriame turėtų būti skelbiama, kokių gi renginių laukti, neišvydome nieko naujo – tik logotipą. Beje, dėl jo gauta įvairių atsiliepimų. Vieni jų – teigiami: sakoma, jog Palangos herbo kūrėja Gražina Oškinytė-Eimanavičienė gražiai apžaidė savo pačios kurtąjį herbą ir žaismingai pristato lyg eldija atplaukiančią kultūros sostinę.
Kiti gi menininkai – kas tyliau, kas garsiau – kritikuoja šį logotipą ir stebisi, kodėl jam kurti nebuvo rengta konkurso bei nebuvo pasirinkta, koks kūrėjas geriausiai perteikia Palangos – Lietuvos kultūros sostinės – idėją.
Turi priekaištų
Prieš savaitę mūsų redakciją pasiekė žinomo kurorto fotomenininko Ado Sendrausko atviras laiškas, kuriame jis išsako savo nuomonę dėl minėtojo logotipo.
„Palangos – Lietuvos kultūros sostinės 2013 logotipe trys pagrindinės sudėtinės dalys: pirma – užuomina į Palangos herbą (karūna ir karoliai); antra – juosta su užrašu „Palanga”; trečia – užrašas „Lietuvos kultūros sostinė 2013”, – analizuoja logotipą A.Sendrauskas.
„Palangos herbe sidabro spalvos karūna ir 18 apvalių geltonų gintaro karolių mėlyno skydo fone. Logotipe pavaizduota raudona komiksų karalaitės karūnėlė ir 12 gelsvų netaisyklingos formos apskritimų; visumoje tai panašu į Palangos herbo šaržą. Kultūros sostinės 2013 logotipo melsva juosta dažniausiai naudojama maisto pramonėje; tik firmų „Viči duona”, „Mėslita” ir kt. logotipuose juostos – raudonos spalvos ir grafiškai užbaigtos. Bendras logotipo vaizdas neestetiškas: netvarkingai žirklėmis iškirpta karūna, karoliukai, juosta ir užrašo „Palanga” raidės; mėlyna juosta neturi net užuominos į erdvinį tūrį; logotipas nesimetriškas, necentruotas; nepaaiškinamas raudonos, gelsvos ir melsvos spalvų pasirinkimas (nė vienos iš šių spalvų nėra Palangos herbe)“, – rašoma laiške.
„Logotipas yra etalonas kuriant reklaminę, vaizdinę ir suvenyrinę atributiką, tai renginio vizitinė kortelė. Spaudos ir reklamos dizaineriams bei suvenyrų gamintojams, realizuojantiems logotipą, iškils daug problemų: spausdinant vizitines korteles susilies raidės; kuriant medalį atsiras erdvinių sprendimų klausimai; maketuojant renginių programas bus stilistikos nesuderinamumų; darant didesnio formato reklaminius akcentus pasimatys visi grafinių elementų kontūrų trūkumai“, – analizuoja A.Sendrauskas.
Pasak fotomenininko, peršasi išvada, kad šis ženklas negali būti Palangos – Lietuvos kultūros sostinės 2013 logotipu. Tikslingiausia būtų paskelbti viešą konkursą ir, išrinkus tinkamiausią idėją, profesionaliai pagaminti logotipą ir sukurti pilną vizualinio vaizdo paketą. Šiandieninių komunikacijų dėka tai būtų galima padaryti per dvi savaites; daugelis dizainerių sutinka nemokamai atlikti logotipo projektavimo darbus.
Precedentų esama
Paprašytas pakomentuoti savo laišką, A.Sendrauskas visų pirma teigė nenorįs nieko įžeisti, tik pasidalinąs savo nuomone bei pastebėjimais. Taip pat žiniomis, kaip, pavyzdžiui, buvo kuriamas 2009-aisiais Lietuvos kultūros sostine buvusios Plungės logotipas.
„2008-aisiais, berods, gruodžio 10 d. plungiškiai sužinojo, kad jų miestas laimėjo Lietuvos kultūros sotinės projektą. Gruodžio 19-ąją buvo sušaukta spaudos konferencija, pristatyta darbo grupė bei preliminarus Kultūros sostinės renginių ir parodų planas bei tuo pačiu paskelbtas respublikinis konkursas logotipui sukurti, kurio nugalėtojui numatyta 500 Lt premija. Konkurse dalyvavo 200 kūrėjų, ir plungiškiai turėjo iš ko pasirinkti. Iškart pradėti gaminti suvenyrai, imti spausdinti logotipu papuošti leidiniai. Ir jau vasario pabaigoje ar kovo pradžioje visas projektas su Seimo nario Jurgio Razmos pagalba pristatytas Seimo rūmuose“, – apie plungiškių patirtį pasakojo A.Sendrauskas, pabrėžęs, jog Plungės kultūrininkai neturėjo tiek laiko ruoštis projektui, kiek Palanga.
„Noriu pabrėžti, kad į darbo grupę buvo pakviesti dailininkai, tautodailininkai, rašytojai, biudžetinių įstaigų vadovai, kurie nuoširdžiai ir vaisingai darbavosi. O Palangoje projektu rūpinasi tie patys keli žmonės iš Kultūros skyriaus bei Kultūros centro, kurie tiesiog fiziškai neturi jėgų visko aprėpti. Nekalbu jau apie logotipą – juk čia visų pirma dizainerių darbas“, – kalbėjo A.Sendrauskas.
Mato keturias projekto dalis
Pasak A.Sendrausko, jis matąs keturias svarbias Palangos – Lietuvos kultūros sostinės projekto dalis. Visų pirma – toji, kuri sudariusi konkursą laimėjusios paraiškos pagrindą ir kuriai turėtų būti skirtas „nurėžtasis“ – nuo planuotųjų 300 tūkst. iki Kultūros ministerijos ketinamų skirti 100 tūkst. – biudžetas, fotomenininko pavadinta „įvežtine kultūra“. Šia dalimi, A.Sendrausko nuomone, turėtų rūpintis paraiškos autoriai.
Antroji dalis turėtų būti Palangos miesto puošyba ir tvarkymas – nuo įvažiavimų į miestą papuošiančių reklamų, skelbimų lentų ar stulpų iki meniu restoranuose – viskas turėtų būti papuošta logotipu. Ir čia jau – miesto architekto bei dailininko ir komunalininkų rūpestis.
Beje, dėl įvažiavimų – fotomenininkas sako nesuprantantis, kodėl vienus svarbiausių Palangos vartų – oro uostą – iki šiol „puošia“ nebeegzistuojančios Klaipėdos apskrities žemėlapis. O juk čia – puiki erdvė į kurortą atskrendantiems užsienio svečiams pareklamuoti Palangą, jos lankytinas vietas bei pristatyti Kultūros sostinės projektą.
Trečioji dalis galėtų ir turėtų būti Palangos kultūrinio mentaliteto pristatymas. Po vadinamosios trečiosios dalies vėliava burtųsi kurorto dailininkai, teatralai, muzikantai – visi menininkai, pradedant Nacionalinės premijos laureatu Rolandu Rastausku. Pasak A.Sendrausko, tam tikslui – pristatyti Palangos menininkus Lietuvos ir ne tik jos visuomenei – puikiausiai galėtų tikti „Kupeta“, kuri taptų pagrindine vasaros ekspozicijų vieta.
Ketvirtoji dalis – visų atminimo ženklų kūryba bei gamyba – pradedant pašto ženklais, medaliais ir baigiant leidiniais, pristatančiais Palangą.
Tačiau, A.Sendrausko įsitikinimu, visų pirma turėtų būti paskelbtas konkursas bei atrinktas Palangos – Lietuvos kultūros sostinės logotipas, o tai, pasak fotomenininko, galima padaryti per porą savaičių.
Nei Palangos, nei kultūros
„Taip, mačiau Palangos – Kultūros sostinės logotipą. Pirma nuomonė – mėgėjo darbas, kai reikėtų duoti dirbti profesionalams. Idėja gal ir gera, tačiau reikia rimtai tvarkyti. Toks įspūdis, kad dirbta pieštuku, o paskui nuskenuota“, – nedaugžodžiavo reklamos projektavimo įmonės „R-90“ projektų vadovas Gintaras Lapas.
„Aš, kaip Palangos gyventojas, galiu pasakyti – nesidžiaugiu šiuo ženklu, – prisipažino „Klaipėdos dizaino centro“ įkūrėjas ir vadovas dizaineris Vakaris Bernotas. – Žinot, čia – kaip jūrų kiaulytė – nei jūros, nei kiaulytės. Su visa pagarba Palangos – kultūros sostinės idėjos autoriams – ženkle nematau nei Palangos, nei kultūros. Toks įspūdis, kad pasišaipyta iš Palangos herbo“.
Pasak Dailės akademijos Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros docento, pačiame logotipe esama betvarkės su šriftais, ir pats logo „Palanga“ kvepia kaimo kultūra.
„Mūsų katedros ketvirtakursiai turi užduotį – sukurti trijų miestų – Palangos, Kretingos ir Gargždų – jubiliejinius ženklus, kuriuos pristatysime Kalėdoms. Manau, kad ir Palangos visuomenei juos parodysime. Turiu pasakyti, kad studentai dirba labai gražiai, o tinklapyje palanga2013.lt esantį ženklą galėčiau parodyti kaip netinkamą pavyzdį. Esu įsitikinęs, kad reikėjo skelbti ženklo konkursą“, – kalbėjo V.Bernotas.
Diskutuojama net Vilniuje
„Šis logotipas jau kelinta diena yra diskusijų objektas net Vilniuje, – nuomone pasidalijo „Lukrecija BBDO“ meno direktorius, daugiau nei dešimtmetį dirbęs įvairiose reklamos agentūrose Lietuvoje ir JAV Mindaugas Griušys. – Mano ir kolegų (dirbančių ne vien mano atstovaujamoje įmonėje) nuomone, tai yra elementariausia nepagarba miestui ir jam suteiktam vardui. Aš eilę metų dirbu su įvairių miestų komunikacijos projektais, esu daręs ne vieną jų veiklos auditą, tad šis logotipas dvelkia viso Lietuvos kultūros sostinės projekto sabotavimu dar jam net neprasidėjus“.
Pasak M.Griušio, patį logotipą reikėtų skirstyti į dvi pagrindines dalis – funkcinę ir estetinę. Funkcine prasme tai nėra vienalytis blokas, kurį būtų galima naudoti situacijoje „visur ir visada“. Daug padrikų elementų, „laukinių“ spalvų ir keistų formų susiveda į labai keistą proporciją, kas „nužudo“ visas alternatyvas logotipą panaudoti įvairiau ar bent jau jį fragmentuoti neprarandant identiteto ir emocijos šaknų.
„Estetinė pusė turi glaudų ryšį su funkcija. Pradėkime nuo esmės. Logotipas yra tas rūbas, pagal kurį „sutinkamas“ visas projektas. Visa komunikacija yra statoma ant vienos pagrindinės žinios. Vizualikos tikslas yra ją sustiprinti. Šiuo atveju vizuali žinia, švelniai tariant, dvelkia jokių gerų prisiminimų nekeliančiu naftalinu. Reikia suvokti, kad gyvename visai kitoje epochoje ir, kad logotipas tai nėra tik piešinys, tai yra emocija, kuria yra brėžiamas miesto siekių vektorius. Aš, kaip palangiškis, esu labai piktas ir nusivylęs, kad šis ženklas kvepia periferija“, – teigė M.Griušys.
Pasiūlymai – kiek pavėluoti?
„Jeigu visos šios diskusijos ir pasiūlymai būtų pateikti kiek anksčiau – galbūt būtų galima ką nors keisti. Dabar jau kiek pavėluota“, – sakė vienas iš projekto kuratorių, Palangos kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys.
Pasak direktoriaus, Palangos – Lietuvos kultūros sostinės 2013 logotipą vertino ne vienas ir ne du žmonės, o visa darbo grupė, kurioje, be Kultūros centro ir Kultūros skyriaus darbuotojų, esama nemažai Palangos kultūros ir meno žmonių. Tarp jų – dailininkai Juozas Griušys, Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, menininkė Audronė Bukauskienė, Palangos viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys, Palangos kultūros centro etnologė Zita Baniulaitytė, A.Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė.
„Po paskutiniųjų darbo grupės debatų, vykusių praėjusią savaitę, ženklas buvo kiek pakoreguotas. Nemanau, kad būtų galima daryti kokių nors esminių pakeitimų“, – sakė Ž.Kažys.
„Seniai jau turėjo būti ir ženklas, ir daugiau darbų padaryta, – sakė vienas iš darbo grupės narių, kūrybinės grupės „Mostas“ vadovas Juozas Griušys. – Reikėjo plačiau organizuoti, reikėjo, kad savo nuomonę dėl ženklo išsakytų daugiau žmonių. Ir apskritai – reikėjo skelbti konkursą. O dabar turime ką turime – logotipas blogas, tą pasakys bet kuris dizaino specialistas. Teneįsižeidžia jo autorė. Laiko konkursams jau nebėra, reikia tai, ką turime, taisyti, gal dailininkė jau ir pataisė“.
Pasak ženklą kūrusios dailininkės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės, vasaros pradžioje susirinkus darbo grupei buvo nuspręsta ne skelbti konkursą, o pasiūlyti ženklą kurti būtent Palangos herbo autorei. Tokiam sprendimui galbūt turėjo įtakos nelabai vykusios praktikos su ženklo Palangos miesto 750 metų jubiliejui konkursu. Beje, jame dailininkė buvo užėmusi antrąją vietą.
„Pasirinktas supaprastintas variantas. Ir, matyt, blogai padaryta, jeigu dabar tiek kritikos. Ko gero, vis tik reikėjo skelbti konkursą. Labai nesmagiai jaučiuosi“, – prisipažino G.Oškinytė.
„Sprendimas buvo kolegialus, o dabar iš kažkur kilęs noras įvilkti viską į konkurso marškinius – tai ėjimo į priekį stabdymas, – mano Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis. – Kūrybinę energiją reikėtų naudoti kūrybai, o ne griovimui. Tačiau procesas yra nenutrūkstantis, laukia ilgas darbas nuo medalių iki visumos kūrimo, ir jo procese dar bus variacijų, adaptacijų, modeliavimo bei tobulinimo“.
Rašyti komentarą