Kultūros paveldo objektams puoselėti – daugiau lėšų

Didesnis dalinis finansavimas

Sausio mėnesį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtas itin svarbus sprendimas, padėsiantis siekti, kad įvairūs autentiški rajono objektai atgytų, – nustatyta tvarka, pagal kurią iš Savivaldybės biudžeto lėšų bus iš dalies finansuojami kultūros paveldo objektų, esančių Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, ir kultūros paveldo statinių, esančių Priekulės miesto istorinėje dalyje, išsaugojimo darbai.

„Daugelis šių objektų priklauso privatiems savininkams, todėl Savivaldybė pagal teisės aktus prie tvarkymo gali prisidėti tik iš dalies. Tikiuosi, kad išaugusios dalinio finansavimo lėšos paskatins juos aktyviai imtis kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbų. Šiais metais iš Savivaldybės biudžeto išsaugojimo darbams įgyvendinti numatyta 50 tūkst. eurų, o 2022 ir 2023 m. – net po 100 tūkst. eurų. Kartu galime pasiekti, kad to verti statiniai ir objektai būtų išsaugoti bei džiugintų ne tik mus, bet ir atvykusius svečius“, – teigia vicemerė Violeta Riaukienė.

Svarbu tai, kad į paramą pretenduoti gali ne tik valstybės ar savivaldybės statusą turintys saugomi kultūros paveldo objektai, bet ir kultūros paveldo objektai, kurie registruoti Kultūros vertybių registre.

Rėmimas numatytas ir į Kultūros vertybių registrą neįrašytiems kultūros paveldo statiniams, esantiems Priekulės miesto istorinėje dalyje, kurie turi vertingųjų savybių požymių arba yra pripažinti vietovėje kaip urbanistinės struktūros objektai.

Su Tvarkos aprašo nuostatomis, kuriuose numatyta paraiškų teikimo tvarka, sąlygos ir kita aktuali informacija, galima susipažinti Savivaldybės interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt (skiltyje „Kultūra“/„Kultūros paveldas“). Beje, paraiškų priėmimas numatomas jau vasario–kovo mėn.

„Klaipėdos rajone yra daugiau nei 150 pavienių, kompleksinių ar į kompleksą įeinančių statinių, kurie registruoti Kultūros vertybių registre. Ir vien Priekulės miesto istorinėje dalyje yra per 60 statinių, kurie turi vertingųjų savybių požymių ir jiems būtina atlikti vertinimą bei spręsti apsaugos reikalingumo klausimą. Nekyla abejonių, kad šie statiniai verti visų mūsų dėmesio, todėl Savivaldybė kasmet organizuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą, numato lėšas apskaitos dokumentams parengti. Ir šią savaitę patvirtintas sąrašas objektų, kurių vertinimą numatyta atlikti šiemet. Iš 15 objektų net 12 statinių yra Priekulėje“, – vardija mero pavaduotoja.

Neprižiūrimi pastatai netenka savo išskirtinumo

Kaip teigia vicemerė Violeta Riaukienė, praėjusiais metais parengtas ir Priekulės miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo planas. 

Dokumentacija perduota planavimo organizatoriaus funkcijas atliekančiam Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui. Tvarkymo planas bus teikiamas tvirtinti Kultūros ministerijai.

„Priekulė – išskirtinis miestas, nuolat gražėjantis, išsaugojęs savo istorinį veidą. Deja, netvarkomi unikalūs pastatai netenka savasties. Taigi kultūros ministrui patvirtinus Tvarkymo planą bus užtikrintas Priekulės miesto istorinės dalies ir jos teritorijos išsaugojimas,  nustatyti paveldosaugos reikalavimai ir konkrečių tvarkymo priemonių sistema jo teritorijoje ir apsaugos zonoje“, – tvirtina vicemerė Violeta Riaukienė.

Pasak mero pavaduotojos, vienas pirmųjų žingsnių, kad gyventume sutvarkytose gyvenvietėse – suvokimas, kad būtina branginti savo istoriją, kultūrinį palikimą, o pokyčiai prasideda būtent nuo mūsų pačių iniciatyvos.