Kryžių griovėjams - maro grėsmė

Pasak A. Baublio, žmonės, besikuriantys kapinių paribiuose nepaiso ne tik higienos normų, bet ir maro grėsmės. "Maro kapinės tradiciškai buvo pažymimos statant tris raudonais dažais paženklintais kryžiais, aptveriamos akmenų tvora ir nejudinamos. Net per religines, kapinių šventes į šias kapines nebuvo galima įžengti, kadangi maro užkratas labai ilgai išlieka.

Vienose tokiose maro kapinėse mes pamatėme dabar katalikų tikinčiųjų pastatytą naują kryžių bei palapinę. Jie ten renkasi melstis. Maro kapinaičių yra ir Klaipėdos priemiesčiuose, kur žmonės perka žemes ir planuoja statybas. Man atrodo, jog tai kelia grėsmę", - nerimavo pokalbininkas.

Duomenų bazė - tik mokslininkams

Uostamiesčio mokslininkai užsibrėžė tikslą užfiksuoti dabartinę senųjų Klaipėdos krašto kapinių būklę. Ekspedicijų į senąsias kapines metu surinktus duomenis jie talpina į virtualią duomenų bazę, kuri bus prieinama tik mokslininkams, tyrinėtojams. Joje bus ištyrinėtų kapinių aprašai, fotografijos, planai.

"Tikimės, kad mūsų darbas paskatins kolegas Lietuvoje, kurie yra nemažai užrašę epitafijų, sukaupę medžiagos - papildyti šią duomenų bazę savo įnašu. Ši duomenų bazė labai palengvins tolimesnius Mažosios Lietuvos socialinius, demografinius, teologinius tyrimus, padės geriau išsiaiškinti kalbinius aspektus, migracijos procesus", - įsitikinusi S. Pocytė.

Medžio ir metalo kryžiai

Kai kuriuos mokslinius kapinių tyrimų apibendrinimus pokalbininkai išdėsto ir mums. A. Baublys pasakoja, jog senosiose kapinėse egzistuoja trys kryžių rūšys.

Seniausi, pasak teologo, yra mediniai kryžiai. Jie simbolizuoja, jog atmintis apie žmogų egzistuoja tol, kol jį prisimena kiti, jo kapą lanko. Medis sutrūnija, užrašas nusitrina ir atmintis išblėsta.

Vėliau, išplitus metaliniams antkapiniams paminklams, medinius kryžius statydavo tik žemesnio socialinio sluoksnio, vargingiau gyvenantys žmonės. Nemažai medinių kryžių atsirado po Antrojo pasaulinio karo, kai visi žmonės sunkiai vertėsi ir krašte neliko senųjų metalo meistrų.

Evangelikų kapavietėse nėra katalikų amžinojo poilsio vietai būdingo puošnumo, didingumo. Čia nėra iš gėlių sukomponuotų pyragaičių ir tortų. Prie medinio kryžiaus būdavo lentukės, kuriose išraižomas mirusiojo vardas pavardė, gimimo ir mirties data. Gimimo data šiame krašte žymima žvaigždute - Betliejaus žvaigždės simboliu, prie mirties datos - kryžiaus ženklas. Daugiau simbolių evangelikų liuteronų antkapiuose nėra.

Patys brangiausi buvo masyvūs lietiniai kryžiai. Jie turi charakteringų bruožų - vienodą formą, aukštį, kai kurias kurias detales, tačiau įrašai iškalti metale - individualūs. Architektūrinis šių kryžių stilius gotika, neogotika.

Kita kategorija - kaltiniai kryžiai. Jie patys įdomiausi, nes atspindi šio krašto amatininkų sugebėjimus liaudies kūrybos ornamentiką. Iš pradžių kryžiai buvo - kalami meistrų, o apie XIX a. vidurį Klaipėdoje, Tilžėje, Gumbinėje atsirado didesnės įmonės, kuriose kryžiai buvo gaminami jau pramoniniu būdu gana plačiam regionui.

Retas dalykas Klaipėdos krašto kapinės - granitinės antkapinės lentos, komponuojamos į akmenį arba betoną. Tokie antkapiai dažnai buvo skiriami mirusiems vaikams.

Daugiakalbės epitafijos

Antkapinių paminklų užrašai (epitafijos) - tai Biblijos citatos arba ištraukos iš giesmių. Pasak A. Baublio, charakteringos epitafijos atspindi šio regiono gyventojų priklausomybę pietizmo pakraipai. Žmonės stengdavosi, kad užrašas kalbėtų apie mirusiojo vidinį pasaulį, aplinkybes, kokiomis jis išėjo, ir jų santykį.

Epitafijos puikiai atskleidžia Klaipėdos krašto daugiakultūriškumą, lietuviškos ir vokiškos tradicijų persipynimą.

Citata iš Biblijos "Arti širdžiai ir akims amžinybė" užrašyta vokiečių kalba, o toliau rašoma lietuviškai: "Čia ilsisi mylimas draugas, mūsų mylimas tėvas Johan Bert". Tokie šilti personaliniai įrašai, senelių pavadinimai "oma", "opa" būdingi tik Klaipėdos krašto antkapiams.

Kapinės atspindi ir konfesinę šio krašto gyventojų įvairovę. Pasak A. Bablio, dominuoja Klaipėdos krašto senosios kapinėse evangelikų liuteronų antkapiai, bet pasitaiko ir reformatų. Katalikų kapų tyrinėtojai nerado, mat katalikų bendruomenės buvo tik Klaipėdoje ir Tilžėje. Mokslininkai rado porą antkapių, kuriuose pažymėta Markso pavardė kalba apie tai, jog čia palaidotas pasikrikštijęs žydas, greičiausiai atkeliavęs iš Belgijos. Atrado porą škotų antkapių, ir nemažai svarbių krašto istorijai ir kultūrai asmenų pavardžių.