Kristaus kančia suvienys klaipėdiečius

Šiemet Kryžiaus Kelyje dalyvaus ne tik katalikiškos parapijos, bet ir tikintieji iš evangelikų liuteronų bei stačiatikių bendruomenių.

Anot vyskupo Jono Borutos SJ, Kristus nešė kryžių Jeruzalės gatvėmis ir mirė prie jo prikaltas minios akivaizdoje. Todėl ir tikintiesiems norisi ne užsidarius tarp bažnyčios sienų, bet viešai paminėti šį kiekvienam krikščioniui brangų įvykį. Viešas Kryžiaus kelio ėjimas yra savo tikėjimo liudijimas. Ir ne vien tikėjimo. Šiandien susiskaldžiusiame ir prieštarų kupiname pasaulyje mes galime paliudyti žmogiškąją brolystę ir tikrąjį solidarumą.

Galime dėl Kristaus Kryžiaus išsižadėti pykčių, savo susikurtų užtvarų. Juk ir pats Kristus troško savo kryžiumi sutaikinti, suvienyti mus su Dievu.

Kryžiaus Kelio atminimo prasmė dar ir šiandien labai svarbi mums, tikintiems Kristaus išganinga Kančia. Apmąstyti ją ir savo širdyje rasti jėgų atgailai – štai tokią tradiciją esame paveldėję iš pirmųjų krikščionių Šventojoje Žemėje. Po Kristaus Kančios ir Prisikėlimo, jie brangino pamaldumą Jo nueitam keliui ir kančios vietai.

Laiptai ir pretoriumas, kur Kristus buvo tardomas Poncijaus Piloto, buvo gerai žinomi, kaip ir mūsų Viešpaties nukryžiavimo bei prisikėlimo vieta. Iš Vakarų atvykstantys piligrimai troško pamatyti šias vietas ir sužinoti, kaip Kristus ėjo nuo savo neteisingo pasmerkimo vietos iki nukryžiavimo. Šis kelias buvo pavadintas Via Dolorosa (lot. Skausmingas kelias,) arba Via Sacra (lot. Šventas kelias).

Piligrimai panoro šį jaudinantį pamaldumą parsinešti į savo kraštus. V a. Italijoje, Bolonijoje šv. Petronijus pastatė eilę koplyčių, dedikuotų svarbioms Jeruzalės šventoms vietoms. Bėgant amžiams, Kryžiaus kelio tradicija vis atsinaujindavo su nauja jėga, kol paplito visoje Europoje.

Lietuvoje taip pat yra keletas Kryžiaus Kelio atminimo vietų. Tai ir Vilniaus Verkių Kalvarijos, ir Tytuvėnų Kryžiaus Kelias, ir Žemaičių Kalvarija. Žemaičių Kalvarija laikytina pačiu pirmuoju Kalvarijos kaip naujosios Jeruzalės ansamblio pavyzdžiu ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Čia, spėjama, jau apie 1640 m. buvo pastatytos visos šiuo metu esančios koplyčios.

Liudijama, jog pats tuometinis Žemaičių vyskupas J. Tiškevičius paskyrė kalvas ir vietas, kur turėjo stovėti koplyčios, suskaičiavo žingsnius nuo vietos ligi vietos, kad jų būtų tiek, kiek savo kančios metu yra nužengęs Jėzus. Pirmąkart apvaikščiodamas ir daug kur keliais eidamas, vyskupas Kančios kelius pabarstė iš Jeruzalės atvežta žeme. Iškart po įsteigimo Kančios kelias, anot liudijimų, tapo ypatinga stebuklingų malonių vieta.

Reikšminga ir tai, kad Žemaičių Kalvarija yra vienintelis architektūros požiūriu autentiškas išlikęs Kančios kelio ansamblis Lietuvoje.

Gavėnios metu, o ypač Didįjį penktadienį, viso pasaulio tikintieji prisimena Kristaus nueitą Kančios Kelią ir jį atkartoja savo bažnyčiose ar miestų gatvėse. Kryžiaus Kelią apmąstyti kaip ir kasmet mus kviečia popiežius Benediktas XVI, kuris Didįjį penktadienį vadovaus šiai procesijai Romoje, Koliziejaus prieigose.

Klaipėdiečiai kviečiami įsijungti į šią procesiją miesto gatvėmis.

Kryžiaus Kelio apmąstymas prasidės 15.00 val. Kristaus Karaliaus bažnyčioje (Bokštų g. 10) ir užsibaigs Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6).