Kretingos Rotušės aikštei – dvi vizijos

Paliksim skverą žalią ar užstatysim?“ – Savivaldybėje įvykusiame pasitarime apie Kretingos miesto Rotušės aikštės ateitį akcentavo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja vyriausioji architektė Reda Kasnauskė.

Aptarė du projektus

Anot jos, Rotušės aikštės detalusis planas padarytas, suformuoti sklypai. Lietuvos architektų sąjungoje įvykusiame aikštės sutvarkymo idėjos konkurse devyni iš vienuolikos projektų atitiko konkurso sąlygų reikalavimus ir buvo vertinami. Komisijos posėdyje dalyvavo kompetentingi recenzentai, pareiškę savo nuomones.

Pirmos vietos nugalėtoju paskelbtas mažosios bendrijos „Pupa-strateginė urbanistika“ projektas, kuriame itin išreikštas ryšys su istoriniais Kretingos Rotušės aikštės raidos etapais – istorine jos forma, vientisu grindiniu, rotušės (cerkvės) vietos pažymėjimu, istorinių pamatų ir senovinio grindinio, vadinamojo bruko, eksponavimu aikštės centre. Gilėjančiame aikštės grindinyje būtų įamžintos pagrindinės miesto datos, svarbūs asmenys ir įvykiai, o miesto įkūrėjo J. K. Chodkevičiaus paminklas, akcentuojant jo svarbą, būtų perkeltas į aikštės centrą.

Automobilių aikštelę numatyta perkelti į šiaurinę skvero dalį. Šio projekto idėją būtų nesudėtinga įgyvendinti, o skvero ir automobilių parkavimo aikštelės sprendiniai neužkirstų galimybės atkurti buvusį kvartalo užstatymą.

Vertinimo komisijai projektas patiko dar ir dėl to, kad būtų išsaugoti želdynai. Tačiau abejonių saugumo požiūriu sukėlė tos pačios dangos panaudojimas pėsčiųjų zonoje ir gatvės važiuojamojoje dalyje, o vertinant skverą vaizdingumo aspektu, jis atrodytų skurdokai, dalį jo sunaikintų automobilių aikštelė.

Rajono Savivaldybėje įvykusiame posėdyje buvo aptartas ir dėl pažeistų konkurso sąlygų komisijos nevertintas architekto Algirdo Žebrausko bei bendraautorių variantas „Šiandien, vakar, rytoj“.

Esminis skirtumas tarp šio ir pirmojo projekto tas, kad ten, kur „Pupa-strateginė urbanistika“ numatė želdynus, A. Žebrauskas su bendraminčiais siūlo atkurti statinius. Namų fasadai galėtų būti menantys istorinę praeitį arba modernūs, aikštės vieta, kur yra buvusi rotušė, būtų pažymėta, istoriniai paminklai perkelti.

Šį projektą įgyvendinus būtų atkurtas J. K. Chodkevičiaus laikų renesansinis aikštės kvadratas, automobiliams būtų leidžiama judėti tik ratu, neįvažiuojant į aikštės vidurį, parkavimas būtų organizuojamas aikštės kraštuose.

 Diskusijos dėl eismo

Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Dariaus Martinkaus nuomone, centrą apskritai mašinos galėtų aplenkti, nes visą miestą per 15-a, o aikštę – per porą minučių galima pereiti pėsčiomis. Vicemeras Dangiras Samalius prieštaravo – esą tuomet mašinų srautai pasipiltų kitomis Kretingos gatvėmis, o pats centras taptų „negyvas“.

Meras Antanas Kalnius minčiai neįleisti automobilių į aikštę pritartų, jei miesto centre nebūtų verslo įmonių. „Verslą iš čia tiesiog išvytume“, – sakė jis ir papasakojo, kad tokios patirties turi pats: „Anksčiau Klaipėdoje su bendrasavininkiais turėjome kavinę, bet vos tik buvo apmokestintas automobilių parkavimas toje zonoje, mums teko trauktis.“

Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis patikino, kad architekto A. Žebrausko siūlomame variante privažiavimai prie pastatų išliktų tokie pat, kokie yra šiandien, tiesa, vietų automobiliams – nedaug.

Istorijos šaltiniuose rašoma, kad kvadratinė Kretingos aikštė buvo daugiau negu 200 metų, pastatų eilės ją rėmino iš visų pusių, o viduryje stovėjo rotušė, vėliau pastatyta cerkvė.

Savo pradinę kompoziciją miesto centras prarado XVII amžiuje: cerkvės neliko, šiaurinėje dalyje atsirado skveras, o pati aikštė tapo dvigubai didesnė, buvo grįsta akmenimis (bruku), aplink išsiskyrė važiuojamoji dalis. Ši aikštė sunaikinta 1982-aisiais, kai buvo statoma tokia, kokia yra dabar.

Devintame dešimtmetyje bandyta atkurti turgaus aikštę, atstatyti senamiesčio šiaurinį kvartalą, įvyko ir architektūrinis konkursas, tačiau tuomet visuomenė griežtai pasipriešino.

Be visuomenės pritarimo nežengs

Pasitarimo dalyviai akcentavo, kad visuomenės nuomonė ir šiuokart bus išklausyta, tačiau pirmiausia būtina jai suteikti kuo daugiau informacijos, pateikti kuo daugiau argumentų, supažindinti su siūlomomis idėjomis, papasakoti miesto istoriją, kad, pasak Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės, renkantis projektus, nebūtų vadovaujamasi vien tik principu „patinka-nepatinka“.

Direktorės nuomone, gyventojams reikėtų daugiau viešų paskaitų, susitikimų su istorikais bei architektais, kad išaiškintų, kokia Rotušės aikštė buvo praeityje, kokie reikalavimai keliami viešai erdvei.

R. Kasnauskė minėjo Biržų, taip pat Panevėžio pavyzdžius, kai ten savivaldybės pirko profesionalios įmonės, galinčios atlikti didelį darbą visuomenei – organizuoti paskaitas ir seminarus, viešinti idėjas, – paslaugas.

Tačiau, pasak mero, prieš kviečiantis agentūrų specialistus, kad paruoštų vizualizaciją, pirmiau patiems kretingiškiams reikia išsiaiškinti, ko jie nori, ir informaciją susisteminti.

A. Kalnius pripažino, kad dabar Kretinga tarp kitų Lietuvos miestų išskiria savo gražia žaluma, abejojo, ar apskritai Rotušės aikštė ne per didelė, taip pat svarstė galimybę atstatyti senąją rotušę toje aikštės vietoje, kurioje ji kažkada ir stovėjo, juolab kad istorikas Julius Kanarskas patvirtinęs, jog visiškai identiškas rotušės pastatas rekonstruotas Latvijos Bauskėje.

R. Kasnauskė šį siūlymą pavadino labai gražia iniciatyva, bet tokiam projektui įgyvendinti esą vargu ar rastųsi pinigų. Į architektės pastebėjimą, kad ne visi taip drąsiai sugeba svajoti, meras atsakė, jog dėl to į tokius pasitarimus, kurių dar bus ne vienas ir ne du, ir renkamasi – kad būtų keliamos idėjos. Vieną jų, kuriai visi pritarė, iškėlė P. Černeckis, pasiūlęs miesto centre, nebūtinai pačioje aikštėje, įrengti fontaną.

Pasitarimui baigiantis R. Kasnauskė dar kartą prašė koncentruotis ties pagrindiniu klausimu – užstatyti aikštę ar ne. Jei būtų pasirinkta užstatyti, Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė priminė, jog tektų papildomai paplušėti ir įsitikinti, ar neužimama kieno nors privati žemė, kad vėliau Savivaldybė nesulauktų pretenzijų.

---

Rotušės aikštės rekonstrukcijos tikslas – pritaikyti ją įvairiems visuomeniniams, reprezentaciniams renginiams organizuoti, taip pat kasdieniniam žmonių bendravimui, poilsiui, tuo pačiu Kretingą padaryti patrauklesnę ir saugesnę, taip pat pagerinti miesto estetinį vaizdą.

Savo įžvalgas apie Rotušės aikštės planą, kurį pakomentavo Savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė, išsakė ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. 

Pasitarimo dalyviai turėjo galimybę pamatyti, kaip atrodo rekonstruota rotušė Bauskėje.