Kretingos daugiabučių kiemai: diskusijų – daug, sprendimo – nėra

Moka baudas

Miško g. 1 name gyvenančiai moteriai už trumpam ant šaligatvio paliktą automobilį teko susimokėti 15 eurų baudą. „Kieme įprastai automobilio nelaikau, nes nebūna vietos. Tądien ant šaligatvio užvažiavau, kadangi norėjau parsinešti daiktus į butą. Kaip mums reikia išsikrauti pirkinius ir panašiai, jeigu automobiliui pastatyti vietos nėra“, – problemą dėstė ji.

Moteris automobilį pastačiusi ant šaligatvio ir todėl, kad galėtų pravažiuoti greitoji medicinos pagalba, policija, ugniagesiai gelbėtojai, „Kretingos komunalininko“ darbuotojai galėtų išvežti šiukšles. „Mums svarbiau, kad, kam nors prireikus pagalbos, specialiosios tarnybos galėtų privažiuoti prie namų, o ne tik, kad mamos su vežimėliais praeitų, – atkreipė dėmesį gyventoja. – Ten gyvenantys žinome vieni kitų automobilius ir nepykstame, kai juos užstatome, o prireikus paprašome, kad juos patrauktų. Nereiktų nieko daryti, pakaktų, kad Miško g. 3 ir 3A namo gyventojai nestatytų mašinų mūsų kieme, o jie stato, nes prie savo namų beveik neturi, kur juos palikti.“

Moteris kiekvieną vakarą savo automobilį palieka garaže, kuris yra Vytauto gatvėje, todėl parsinešti prekes ar sunkesnius pirkinius yra pakankamai sudėtinga.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė paaiškino, kad dirbdami jie vadovaujasi teisės aktais, todėl į individualias situacijas nėra atsižvelgiama: „Visi turi pasiteisinimų, ar policija į juos atsižvelgia? Laimės dalykas, ar tuo metu užfiksavo ar ne.“

Viešosios tvarkos skyriaus specialistams skundų dėl neteisingai išduotų baudų tenka girdėti nedažnai. „Kai išaiškiname, kad pažeidimas tikrai padarytas, žmonės supranta“, – tikino R. Beniušienė.

Miško g. esančių daugiabučių kiemuose pasistatyti automobilį sudėtinga, tačiau problema slypi ne tik gyventojams skiriamose baudose, bet ir kiemo struktūroje. „Problema – aikštelių išplanavimas, automobilių statymo vietų nėra tiek, kiek gyventojai turi automobilių“, – sakė R. Beniušienė.

Sunku susitarti

Kad problema dėl automobilių statymo vietų yra, patvirtino ir Miško g. 1 daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos pirmininkas Andrius Byčius, tikinęs, kad išeičių yra, tačiau jos nėra itin lengvos: „Vietos yra tiek, kiek yra. Buvo minčių išplėsti aikštelę, tačiau tai nėra paprasta, nes šalia tų daugiabučių esančiame laisvame žemės plote eina inžineriniai tinklai. Problema ir tame, kad už tokį projektą gyventojai turėtų sumokėti patys. Vieni to nori, kiti – ne.“

Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad ir kitų daugiabučių gyventojai susiduria su panašiomis problemomis: „Turbūt nėra daugiabučių, kuriuose nėra problemos.“

Daugiabučių kiemuose esti ir daugiau trūkumų. „Automobilių statymo problema, lietaus nuotekų tinklų, apšvietimo tinklų nebuvimas, senos šaligatvių dangos, duobėti kiemai, seni ir reikalavimų neatitinkantys vaikų žaidimo aikštelių įrenginiai ir panašiai“, – vardino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis.

Rajono Savivaldybė buvo parengusi programos projektą dėl daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymo, tačiau siūlymams Strateginio planavimo taryba nepritarė. Svarstant pateiktą programos projektą Strateginio planavimo taryboje iškilo diskusija dėl šių klausimų: žemės sklypų prie daugiabučių namų formavimo, daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo darbų techninių projektų parengimo, kvartalinio daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo. „Atsižvelgiant į tai, administracijos direktoriaus įsakymu yra sudaryta darbo grupė Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo Kretingos rajone programai parengti ir pateikti svarstyti tarybai“, – teigė P. Černeckis.

Šiuo metu Savivaldybė išeities dar neturi, tačiau svarsto galimus problemos sprendimo būdus. Savivaldybės administracija planuoja parengti ir teikti tvirtinti rajono tarybai Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo Kretingos rajone programą. Šia programa būtų siekiama skatinti Kretingos miesto ir rajono daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų planavimą, projektavimą ir sutvarkymą, skiriant šiems darbams dalinį finansavimą iš Savivaldybės biudžeto lėšų.

„Vienas programos uždavinių būtų organizuoti tvarkymo darbus, t. y. remontuoti, rekonstruoti esamus arba įrengti naujus infrastruktūros elementus: automobilių stovėjimo aikšteles, šaligatvius, pėsčiųjų takus, įvažiuojamųjų kelių dangas, kiemų dangas, vaikų žaidimo aikšteles, sporto aikšteles, apšvietimo tinklus, lietaus nuotekų sistemas“, – paaiškino P. Černeckis.

Kiekvienais metais Savivaldybės biudžete būtų patvirtinta asignavimų suma programai finansuoti. Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų įgaliotas asmuo kiekvienais metais teiktų prašymus Savivaldybei objektams finansuoti, prisidedant dalį privačių lėšų. „Koks bus konkretus privačių lėšų dydis ir kokia prašymų įgyvendinimo tvarka, paaiškės, kai programa bus patvirtinta tarybos sprendimu“, – tikino P. Černeckis.

Reikia programos

Šią problemą spręsti buvo imtasi gerokai anksčiau. Tarybos narė buvusi Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė priminė apie tuomet buvusios valdžios pradėtus darbus: „Esminis klausimas – dėl žemės nuosavybės, kaip daugiabučiams suformuoti sklypus. Tą ir buvome pradėję daryti. Pasinaudoję Europos Sąjungos lėšomis suformavome Topolių mikrorajono visą detalųjį planą. Prie kiekvieno namo priskyrėme sklypą, suformavome privažiavimus, aikšteles, vaikų žaidimų aikšteles, tačiau šiai dienai tai nėra užbaigta, „į stalčių“ padėta viskas, ką mes padarėme. Todėl patekusi į tarybą ir klausiu, koks – Topolių mikrorajono darbų tęstinumas.“

Tarybos narė žemės nuosavybės klausimo sprendimą mato kaip vieną galimybių spręsti šią problemą ir šiandien. „Kai namas turi nuosavybę į savo žemę, atsiranda didesnės galimybės padaryti taip, kaip norisi gyventojams. Tačiau yra dar viena kliūtis – gyventojai nenori įsigyti žemės nuosavybės, jie išsigąsta, kad patiems reikės prižiūrėti, tvarkytis, būti atsakingiems. Manau, kad po truputėlį turėtumėme peržengti tą supratimo ribą ir kiekvienas daugiabutis turėtų turėti savo nuosavybės teritoriją, kaip ir privatūs namai“, – kalbėjo J. Vaickienė.

Spręsdama Topolių mikrorajono problemą, buvusioji valdžia buvo apsvarsčiusi, ir kaip tvarkyti viešąsias erdves, kurias prižiūrėtų Savivaldybė. „Tai galbūt galėtų būti bendros automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės. Čia jau susitarimo klausimas“, – svarstė politikė. Priskyrus žemės nuosavybę daugiabučiams ir parengus Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo Kretingos rajone programą, J. Vaickienės teigimu, būtų galima lėšas daugiabučių namų infrastruktūrai tvarkyti skirti per programą: „Tie daugiabučiai, kuriems yra priskirta nuosavybė, galėtų dalyvauti programoje ir gauti finansavimą, bet čia – pagal susitarimą.“

Daugiabučiams namams nepriskyrus nuosavybės atsiranda finansinių kliūčių. „Tuomet viską prižiūri Savivaldybė, tada daugiau lėšų išleidžiama ir jų gali pritrūkti kitiems infrastruktūros elementams įrengti, – teigė J. Vaickienė. – Norėtųsi, kad gyventojai prisidėtų, tada viskas vyktų sparčiau. Bet niekas nenori, visi pageidauja, kad jiems sutvarkytų Savivaldybė – ir nušienautų, ir nugrėbtų, ir visa kita padarytų. Privatininkai viską patys tvarkosi aplink savo namus, o su daugiabučiais dar sunku to pasiekti.“

Vis dėlto, tvirtino politikė, bet kokiu atveju Savivaldybė turėtų formuoti sklypus, rengti detaliuosius planus, techninius projektus. „Yra daug žingsnių, juos reikia pradėti daryti. Savivaldybė turi turėti daugiabučių priežiūros tvarkymo programą, kad būtų aiškumas, nuoseklumas, turime veikti sistemingai. Todėl ir buvo pradėta nuo Topolių mikrorajono“, – akcentavo J. Vaickienė.