Alkanų katinų akrobatika
Vienos laiptinės gyventojos Viktorija Kniežienė, Kornelija Norvilaitė, Genovaitė Butkuvienė ir Sandra Šiaulinskienė rodė nufilmuotus vaizdus, kaip į jų kiemą lyg strėlės vienu metu iš visų pakampių sulekia katės ir, stojusios ant užpakalinių letenų, viena su kita lenktyniaudamos, godžiai gaudo iš ketvirto namo aukšto lekiančius kepsnius bei dešros gabalus ir springdamos juos suryja.
„Jos jau žino: vos balkone pasirodo jų geradarė, užverčia galvas ir laukia. O kai išlekia pirmas gabalas mėsos, vienu metu subėga pulkas katinų, - greičiausias nutveria, kiti 10 – 12 laukia eilutėje“, - komentuodama fiksuotus kadrus, pasakojo V.Kniežienė.
Tų katinų, beje, gerokai įmitusių, moterų žodžiais, jų kieme prisiveisė gal jau koks 20. Dieną jie sulenda po automobiliais, o vakarais pjaunasi po namo langais.
„Neseniai viena katė rūsyje atsivedė pulką kačiukų, šie jau gerokai prakutę. Į rūsį nebeįmanoma įžengti – sugrįžti aplipęs blusomis, nuo jų juoduoja blauzdos. O juk ir daržoves į rūsius reiks netrukus vežtis. Kreipėmės į Visuomenės sveikatos tarnybą, - ši pasiūlė surinkti viso namo gyventojų parašus ir tik tuomet pažadėjo dezinfekuoti rūsį“, - tvirtino G.Butkuvienė.
Moterys mano, jog ši bėda juos užklupo dėl ketvirtame aukšte gyvenančios Genės Lauciutės perdėto rūpinimosi benamėmis katėmis. Jie sakė bandę kalbėtis su ja, prašė, kad nemėtytų katėms maisto ir taip neskatintų jų čia ieškoti prieglobsčio. Tačiau, anot jų, kaimynė nereaguoja – uždaro langą arba praeina ignoruodama juos.
S. Šiaulinskienė sakė, jog su savo vyru pakabinę raštą laiptinėje, prašydami, kad gyventojai neskatintų tokios iškreiptos laukinių gyvūnų globos. Bet rezultato – jokio.
Rūsyje – rojus blusoms
Pasikalbėti su „Pajūrio naujienomis“ apie šią situaciją sutikusi G. Lauciutė sakė esanti įsitikinusi, jog kates šeria ne ji viena – taip daro rūpestingi visų aplinkinių daugiabučių gyventojai.
„Katėmis apėjęs visas rajonas. O juk šis gyvūnas – geras medžiotojas, kuris ir pats galėtų pasirūpinti ėdalu“, - įsitikinusios (iš kairės) Sandra Šiaulinskienė, Kornelija Norvilaitė ir Viktorija Kniežienė. |
„Man gailų tų katinėlių. Juk kažkada ir jie turėjo šeimininkus, kurie jais atsikratė. O dabar niekam nebereikalingi šie gyvūnai vaikšto pakiemiais ir laukia, kada kokia gera širdis susimylės. Nuperku jiems pačių pigiausių arba nukainuotų produktų ir pamėtau pro langą“, - neslėpė iš pažiūros sunkokai vaikštanti moteris.
Ji įsitikinusi, kad nereikėtų bendros daugiabučių kiemų problemos nukreipti į vieną žmogų, o spręsti ją iš esmės. „Sakiau, jeigu jums trukdo tie gyvūnai, kvieskite „Nuarą“ – tegul išgaudo, bet aš neleisiu jiems alkti. Alkanas gyvūnas gali pridaryti dar daugiau bėdos. Juk taip nėra, kad produktai voliotųsi kieme, katinai paėda ir išeina“, - tvirtino G. Lauciutė.
Ji nesutiko, kad blusų rūsyje prisiveisė, kaip mano kaimynės, dėl kačių kaltės: „Jau seniai ten užsikimšusi kanalizacija, rūsyje nėra ventiliacijos, o tokia drėgna, troški aplinka – pats rojus blusoms“.
Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius teigė, jog sulaukėjusių gyvūnų problema yra išsprendžiama: gyventojai turi kreiptis į seniūniją, nurodyti adresą ir kontaktinį telefoną, ir jie patys praneša gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai „Nuaras“, kuri atvyksta sugaudyti beglobes kates bei šunis.
Miesto gyvūnai „suėda“ ir pinigus
S.Juknevičiaus žodžiais, pagal sutartį su Kretingos rajono savivaldybe „Nuaras“ į Kretingos miestą ir rajoną atvyksta sykį per savaitę.
„Gyventojų nusiskundimų dėl beglobių gyvūnų sulaukiama nevienodai: kartais – kelių per dieną, o kartais - kelių per mėnesį“, - tvirtino jis.
Iš viso gyvūnų globos tarnybai „Nuaras“ per metus sumokama apie 30 tūkst. Lt.
Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Jokubavičienės teigimu, gyvūnų priežiūrai skirta pinigų suma yra ribota: 2 tūkst. 701 Lt – tiek lėšų per mėnesį skiriama sugaudyti ir išlaikyti viso rajono seniūnijų beglobius gyvūnus. Ir dar papildomai – utilizuoti: 680 Lt kainuoja 1 tonos gyvūnų lavonų utilizavimas.
„Kretingos miesto gyvūnai „suėda“ didžiąją dalį šiam tikslui skirtos pinigų sumos. Tie pinigai yra skiriami ne vien sumokėti už beglobio gyvūno sugavimą ar apmokėti transporto išlaidas, - sugauti sveiki gyvūnai yra globojami, jie laukia naujų šeimininkų, o už jų išlaikymą sumoka Savivaldybė“, - apie išlaidų paskirstymą kalbėjo J. Jokubavičienė.
Mokys gyvūnais rūpintis europietiškai
Tačiau J. Jokubavičienė mano, kad Savivaldybė ar policija beglobių gyvūnų daugiabučių kiemuose veisimosi proceso nesuvaldys. „Išgaudys vienus, prisiveis arba atklys nauji. Šią problemą kažkaip turi išsispręsti patys namo gyventojai, tarpusavyje susitardami. Manau, kad kaimynai ne nuo to galo pradeda: Savivaldybės pareiga - padėti, tačiau pirmiausiai žmonės patys turi geranoriškai kalbėtis ir priimti sprendimus“, - sakė ji, sutikdama, kad yra tokių negeranoriškų kaimynų, kuriems nors kuolą ant galvos tašyk, jie kito žmogaus negirdi“.
J. Jokubavičienė įsitikinusi, kad šį rudenį visoje Lietuvoje pagal ES reikalavimus įsigaliosiantis Gyvūnų gerovės įstatymas sugriežtins gyvūnų laikymo tvarką.
„Šis įstatymas labiau įpareigos gyvūnų šeimininkus. O ir už gyvūnų gerovę atsakingoms institucijoms dirbti bus lengviau, nes įstatymiškai aiškiai išdėstytos jų pareigos – kas ką bus įpareigotas atlikti“, - vieną iš optimaliausių beglobių gyvūnų problemos sprendimo būdų mato specialistė.
„Nuaro“ tarnyba Kretingos rajone sugavo ir atidavė utilizuoti arba sudarė sąlygas apgyvendinti bei surasti šeimininkus: kovą – 7, balandį – 16, gegužę – 26, birželį – 32 gyvūnams.
Rašyti komentarą