Kretingoje skilo valdančiųjų vienybė

Dėl mero Antano Kalniaus pateiktos Jolantos Girdvainės skyrimo į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas balsavimas Savivaldybės taryboje buvo slaptas.

Iš tarybos narių buvo sudaryta balsų skaičiavimo komisija, kuri pirmininke išsirinko Partijos Tvarka ir teisingumas narę Jolitą Vaickienę. Balsavimo rezultatai valdantiesiems, o ypač šią valdančiųjų koaliciją subūrusiam visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“ buvo nemaloni staigmena. Valdančiųjų koalicijai priklauso 18 iš 25 tarybos narių.

Atidarius balsadėžę paaiškėjo, kad už J. Girdvainės paskyrimą balsavo 14, 10 susilaikė, vienas buvo prieš. „Net penkis kartus turėjome perskaičiuoti balsus“, – sakė J. Vaickienė, leidusi suprasti, kad komisijoje buvę valdančiųjų – „Kretingos krašto“ – atstovai negalėjo patikėti tokiu rezultatu ir pašlijusia daugumos vienybe. Kažkas iš valdančiosios daugumos jau balsavo prieš daugumos sutartą kandidatą į vicemerus Dangirą Samalių, tada toks nepaklusnus tebuvo vienas, šįkart – keturi.

Skaičių aritmetika yra labai aiški, kadangi 7 opozicijos nariai dar prieš balsavimą oficialiai pareiškė, kad jie nepritaria J. Girdvainės kandidatūrai ir dargi merui A. Kalniui paieškoti kandidato vadovauti administracijai pasiūlė tarp kretingiškių. Balsuojančiųjų prieš ar susilaikiusiųjų turėjo būti 7, o ne 11.

Per pertrauką, įvykusią po J. Gerdvainės paskyrimo, „Kretingos krašto“ atstovai neslėpė pasipiktinimo dėl valdančiosios koalicijos partnerių išdavystės. „Kretingos krašto“ krikštatėviu laikomas Darius Petreikis „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad posėdžio išvakarėse pretendentė vadovauti Savivaldybės administracijai Jolanta Girdvainė buvo susitikusi su visomis tarybos frakcijomis.

Iš valdančiųjų nebuvę jokių signalų, ženklų, kad yra vienokių ar kitokių problemų, dėl kurių jie abejoja J. Girdvainės tinkamumu šioms pareigoms ar išvis yra prieš jos skyrimą. „Negali žinoti, kas balsavo prieš, nes balsavimas buvo slaptas, bet nujaučiame“, – sakė jis.

Paklaustas, kaip tai paveiks tolesnį valdančiųjų ir visos tarybos darbą, D. Petreikis tarė: „Sunku prognozuoti, matysime. Čia buvo toks akibrokštas. Kur kas sąžiningiau ir atsakingiau būtų buvę, jeigu apie savo negatyvų sprendimą prieš balsuojant jie būtų įspėję likusią daugumą, tą patį merą.“

Su balsavimu dėl J. Girdvainės skyrimo administracijos vadove susijusi viena smagi posėdžio detalė, kuri šios kadencijos valdančiajai daugumai gali priklijuoti „velniškos“ daugumos etiketę.

Dar prieš balsavimą svarstant J. Girdvainės kandidatūrą tarybos nariui, opozicijos vadovui, socialdemokratui Virginijui Domarkui paprašius išvardinti penkias pretendentės stiprybes, to ėmėsi „Kretingos krašto“ atstovas Vilius Adomaitis.

Jo paskelbtame J. Girdvainės stiprybių sąraše buvo tai, kad ji yra moteris, o moterys, anot V. Adomaičio, už vyrus yra stipresnės ir fiziškai, ir emociškai, kad jinai turi kitą požiūrį, svarbų pokyčiams, „kurių mums reikia“, moka komunikuoti, yra išsilavinusi, „klauso, o ne iškart pasako“.

V. Adomaičiui pritrūko penktos stipriosios savybės ir ją mestelėjo kolega iš valdančiosios daugumos – konservatorius-krikščionis demokratas Dovydas Bajoras. „Ji turi velniškai stiprią daugumą taryboje“, – rėžė jis. Kai paaiškėjo balsavimo rezultatai, kolegos iš opozicijos šmaikštavo, kad krikdemui nereikėjo velnio minėti.

Tos pačios dienos pavakarę meras A. Kalnius sukvietė valdančiosios koalicijos politinių frakcijų vadovus ir jų paprašė, kad ateityje politikai informuotų iš anksto apie savo nepritarimą vienam ar kitam sprendimo projektui.

„Tikrai laikausi tos nuomonės, kad kiekvienas tarybos narys balsuoja pagal savo įsitikinimus, nenoriu versti nė vieno jų atsisakyti, bet aš, kaip rajono galva, norėčiau žinoti, kaip balsuos, kiek turėsime balsų, kaip dirbsime toliau“, – kalbėjo meras.

Šaltas opozicijos dušas

Svarstant J. Girdvainės kandidatūrą, nepatogių jai klausimų, pasisakymų pažėrė tarybos opozicija, kuriai priklauso 5 socialdemokratai ir 2 tvarkiečiai.

Pirmoji J. Girdvainės paklausė J. Vaickienė. Ji norėjo sužinoti, kokį valdančiosios daugumos programos, kurios opozicija nematė, ar „Kretingos krašto“ rinkiminės programos prioritetą J. Girdvainei tapus direktore, įgyvendinti bus sunkiausia, kokį lengviausia.

J. Girdvainė tarstelėjo, kad ne tik „Kretingos krašto“, bet ir koalicijos programa bus tikslinamos. Lengviausia jai būsią užtikrinti skaidrumą. Dėl svarbių klausimų žadėjo tartis su gyventojais, neimituoti apklausų, o rengti jas tam gerai pasiruošus. Sunkiausia, anot jos, pritraukti į rajoną investicijas.

V. Domarkui pasidomėjus, ar inicijuos ankstesnės Savivaldybės valdžios jau patvirtinto biudžeto peržiūrėjimą ir kaip gausins biudžeto įplaukas, kandidatė teigė, jog šių metų biudžetas turi būti atsakingai įvykdytas, o dėl biudžeto pokyčių reikia koncentruotis į kitus, 2020 metus.

Biudžeto pajamų augimą ji siejo su savivaldybės gyventojų skaičiaus augimu, nes gyventojų pajamų mokestis patenka į Savivaldybės biudžetą tiesiogiai: „Reikia stengtis, kad kuo daugiau žmonių atvažiuotų ir čia deklaruotų savo gyvenamąją vietą.“ Į tai sureagavo socialdemokratas Valerijonas Kubilius.

„O pati mokėsite mokesčius Klaipėdai“, – mestelėjo politikos veteranas. „Mano deklaruota gyvenamoji vieta – Klaipėda, moku mokesčius Klaipėdoje. Regionas yra glaudžiai susijęs, žmonės dirbti vyksta ir į Vilnių“, – aiškino J. Girdvainė.

Socialdemokratui Vladui Baltuoniui rūpinantis, kaip tapusi direktore gausintų gyventojus kaime, J. Girdvainė akcentavo, kad kaimo nykimas yra natūralus procesas, o kaip šiame procese pasukti laikrodį atgal, nuspręsti reikia visiems. „Vykdomoji valdžia yra politinės valios vykdytoja.

Nesistengsiu ir nenorėsiu peržengti kompetencijos ribų“, – tvirtino jinai, atsakymuose vėliau dar ne kartą akcentavusi, kad projektų iniciatyvos, svarstymas ir priėmimas yra Savivaldybės tarybos politikų prerogatyva, kad Savivaldybės administracija yra tik tų projektų vykdytoja.

Prisistatyme paminėjusi, kad yra susipažinusi su visų taryboje esančių politinių partijų programomis, kandidatė į direktorius užsiminė, kad ne tik krašto, bet ir valdančiosios koalicijos jungtinė programa bus tikslinama. J. Vaickienė pareiškė, kad valdančiųjų bendros programos opozicija dar nematė.

„Ar šiandieną yra valdančiosios daugumos kartu su „Kretingos kraštu“ programa?“ – paklausė socialdemokratė Augenija Juknevičienė. J. Girdvainė atsakė: „Mano žiniomis, dar nėra“.

Socialdemokratas Steponas Baltuonis norėjo sužinoti J. Girdvainės nuomonę dėl Kretingos miesto ir rajono ateities: Kretingai būti Klaipėdos ir Palangos miegamuoju ar skatinti pramonės, verslo vystymą rajone? „Nesu mesijas, kad pasakyčiau Kretingos sėkmės kelią.

Mano nuomone, tai Dievo duota vieta, daugybė lankytinų objektų, švari vieta“, – kalbėjo pretendentė, akcentavusi, kad Kretingos rajono savivaldybė turi atrasti savo išskirtinumą ir nesiblaškyti, nes tai yra sėkmės laidas. Anot jos, tos savivaldybės, kurios pasirinko savo kelią ir nesiblaškė, šiandieną yra sėkmingiausios.

Opozicija J. Girdvainės prisistatyme, atsakymuose į klausimus pasigedo konkretumo. „Prisistatėte teoriškai, tobulinti, gerinti tą, aną, be konkrečių siūlymų, kaip reorganizuotumėte Savivaldybės vis brangiau kainuojančią švietimo sistemą, spręstumėte visas kitas problemas, laiko galvoti nėra, rytoj reikės dirbti“, – konstatavo V. Kubilius.

Opozicijos vardu ypač aštriai pasisakė jos lyderis V. Domarkas, akcentavęs, kad kalba apie J. Girdvainę ne kaip asmenį, o kaip apie pretendentę vadovauti Savivaldybės administracijai, kaip politikę, tarė:

„Jūs puikiai kalbate, kaip viešųjų ryšių specialistė (J. Girdvainė turi nemažą patirtį šioje srityje, – aut. past.), be priekaištų ir sugebate nieko nepasakyti. Mes praktiškai nieko konkretaus neišgirdome: jūsų siūlymų, veiklos programos. Susitikime su opozicija taip pat – vien aptakios frazės, kurios labai panašios į esančias viešojo administravimo literatūroje.“

Sprendžiant iš V. Domarko kalbos, opozicija J. Girdvainės kandidatūrai nepritarė ir todėl, kad ji yra klaipėdietė. Kalbėdamas apie tai jis žodžių į vatą nevyniojo: „Šitą mero pasiūlymą jūsų kandidatūros, klaipėdietės kandidatūros, aš vertinu kaip vožimą su šlapiu skuduru kretingiškiams per veidą“.

Jis apgailestavo, kad iš 20-ies tūkstančių darbingų Kretingos rajono savivaldybės gyventojų valdantieji ir meras nerado nė vieno tinkamo kandidato vadovauti Savivaldybės administracijai.

„Meras jau kalbėjo apie Kretingos integraciją į Klaipėdos regioną. Tai čia pirmieji to žingsniai – tai, kas lieka nuo Klaipėdos, ateis į Kretingą, kalbu apie mero patarėją“, – sakė V. Domarkas.

Jis, kaip kretingiškis, sakėsi dėl to jaučiąs didelę nuoskaudą, nes yra įsitikinęs, kad Kretinga turi puikių žmonių, gabių specialistų, kurie gali patarinėti merui, dirbti administracijoje.

V. Domarkas pareiškė, kad J. Girdvainė nežino nei Kretingos miesto, nei rajono, kokios problemos yra švietime, kultūroje, Vytauto ar Pasieniečių gatvėse, kokie vykdomi didieji – milijoniniai ir ES finansuojami projektai, neskiria Nausodžio nuo Nausėdų. Darbietis Antanas Puodys replikavo:

„Ir mes patys ne visad atskiriame“. Baigdamas pasisakymą V. Domarkas tarė, kad opozicija nepritaria J. Girdvainės kandidatūrai į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius ir pasiūlė merui A. Kalniui kandidato ieškoti iš rajone gyvenančių žmonių.

V. Domarkui atkirto „Kretingos krašto“ atstovas, vienas šio komiteto lyderių Vilius Adomaitis, pareiškęs, jog V. Domarkas savo kalboje išliejo nuoskaudą dėl pralaimėtų savivaldos rinkimų.

Jis ragino nevertinti J. Girdvainės kompetencijos jai nepradėjus dirbti. Bene labiausiai jam užkliuvo opozicijos nepasitenkinimas, kad J. Girdvainė yra klaipėdietė. „Gyvename ES, Europoje, ir klausytis tokių dalykų, kai žmogus yra diskriminuojamas dėl savo gyvenamosios vietos.

Čia yra pradžia, po to jūs piktinsitės dėl kitos žmonių spalvos, lytinės orientacijos“, – emocingai kalbėjo jis. Politikas priminė, kad daug kretingiškių dirba Klaipėdoje, Palangoje ir kad pagal tokį opozicijos nusistatymą gal ir mūsų žmonėms pasiūlys grįžti ir dirbti Kretingoje.

„Klaipėdos kraštas yra glaudžiai susijęs ir dalinasi žmonėmis, kas kam ir kuo gali padėti“, – tvirtino jis. V. Kubilius patikino, kad opozicija nėra priešinga J. Girdvainei, kaip žmogui, tačiau žmonės kaimuose ir Kretingoje nepaliauja stebėtis, klausti, ar Kretinga nebeturi vadovauti gebančių žmonių, kad prireikė klaipėdiečių.

„Esmė – ne kur žmogus gyvena, svarbiausia, kad jis pažintų mūsų savivaldybę ir galėtų dirbti čia ir dabar“, – reziumavo J. Vaickienė.

„Prisipažįstu, ne viską žinau apie Kretingą, rajoną, bet daugelis atsakymų ateis dirbant“, – sakė J. Girdvainė. Dirbti administracijos direktore ji pradėjo iškart po posėdžio, šį ketvirtadienį.

Kitus patvirtino vienbalsiai

Povilą Černeckį, kuris porą mėnesių iki šiolei laikinai dirbo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju taryba patvirtino vienbalsiai. Pavaduotoju jis dirbo jau nuo 2015 metų, karjerą Savivaldybėje pradėjo 1997-aisiais.

P. Černeckio darbo sritis Savivaldybėje – kelių tiesimas ir priežiūra, investicinių projektų vykdymas bei kita, kas susiję su Savivaldybės ūkiu.

„Išmintinga, kad A. Kalnius pavaduotoju pasiūlė Povilą ir su Povilo pagalba rečiau užlips ant grėblio, ko visiškai išvengti nepavyks“, – teigė konservatorius-krikščionis demokratas, buvęs meras Juozas Mažeika. P. Černeckio kompetencija neabejojo ir opozicija. Taryba patvirtino P. Černeckiui galimą maksimalų – 17 – algos koeficientą.

Vienbalsiai buvo išrinkti Kontrolės, Etikos ir Antikorupcinės komisijų pirmininkai, jais tapo Jolita Vaickienė, Valerijonas Kubilius ir Steponas Baltuonis.

Visi jie priklauso opozicijai, kaip ir šie postai, paisant demokratijos principų. Vadovauti komitetui ir komisijoms politikai paskirti gavus institucijų pažymas apie jų nepriekaištingą reputaciją.

Tokios pat pažymos buvo gautos ir apie politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu tarybos galiojimo laikui vadovauti paskirtus J. Girdvainę ir P. Černeckį.

Uždavė pirmą darbą

A. Puodys pasiūlė naujai Savivaldybės administracijos vadovei pačią pirmą darbo dieną imtis spręsti įsisenėjusią šalia buvusio „Laisvės“ fabriko esančių daugiabučių namų gyventojų problemą.

Gyventojai kenčia nuo sunkiasvorio transporto, kuris niokoja vienintelį į jų namus palei fabriko tvorą vedantį neapšviestą keliuką, nuo sunkvežimių pradedant paryčiais keliamo triukšmo, užkemšamo išvažiavimo į Klaipėdos gatvę.

Tuo keliuku naudojasi buvusio fabriko teritorijoje veikiančios įmonės, kurių tebedaugėja. Jos išvažiavimui prasikerta fabriko tvorą. Fabrikui veikiant į jo teritoriją buvo važiuojama tiesiai iš Klaipėdos gatvės, dabar fabriko teritorijoje žemės sklypai išdalinti taip, kad naudotis anų laikų transporto gijomis praktiškai yra nebeįmanoma.