Šeštadienį 9 valandą atgijo visa Kretingos miesto centrinė Rotušės aikštė – vienoje jos pusėje ėmė šurmuliuoti ir gana greitai pagreitį įgavo Kretingos rajono savivaldybės kasmet organizuojama Rudens derliaus šventė, o kitoje - šios šventės dalimi tapusi laikraščio „Pamario naujienos“ jau 14 metų organizuojama Moliūgo šventė. Be to, viena seniausių Kretingos rajone Vydmantų kaime įsikūrusi AB „Akmena“ šventė savo veiklos 50-metį. Buvo ir dvi scenos. Vienur skambėjo ansamblio „Old city“ dainos, kitur vyko rajono meno kolektyvų pasirodymas, vienur buvo apdovanojami įdomiausius moliūgus išauginusieji, kitur – gražiausių rajono sodybų savininkai, geriausi „Akmenos“ darbuotojai. Ir viskas vyko tuo pačiu metu, tad norintis viską pamatyti žmogus turėjo nertis iš kailio.
Kretingiškius žadino ir kvietė į šventę baikeriai, veikė senovinių automobilių paroda. O kokia šventė be tradicinės mugės. Be tokių įprastinių mugės prekių, kaip šiltos kojinės, suvenyrai, krakmoliniai saldainiai ir kiti saldumynai, čia buvo galima nusipirkti 1 litrą spanguolių už 10 Lt, maišyto medaus litrą už 28 Lt, mažą moliūgėlį už 3 Lt, o didesnį ir išpaišytą - už 5 Lt. Ir ko tik mugėje nebuvo, net rūkytų paršelių galvų , o prekystaliai lūžo nuo rudens gėrybių.
Paprastai, jeigu oras būna geras, derliaus šventė sutraukia į Kretingą apie 10-15 proc. rajono, turinčio per 40 tūkst. gyventojų, žmonių. Ko gero, maždaug pusė jų sudaro patys šventės dalyviai. Kretingiškiai džiaugės, kad oras bent iš ryto buvo geras. Penktadienį vakare buvo sunerimę - vėjas draskė pastatytas palapines, teko jas stipriomis virvėmis rišti.
Paklaustas, kuo ypatinga šių metų Rudens derliaus šventė, Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika atsakė: „Tuo, kad šiemet gamta nepašykštėjo milžiniško grūdų derliaus. Buvo kilusi problema – nebuvo kur jų visų sutalpinti: elevatoriai , bendrovė „Kretingos grūdai“ buvo užkimšti. Iš ūkininkų ir žemdirbių sulaukėme didžiulių pretenzijų, bet tai jau buvo ne tik mūsų, bet valstybinė problema‘.
Pasak mero, Rudens derliaus šventę Kretingos rajono savivaldybė organizuoja kasmet jau seniai, išskyrus porą trejetą sunkmečio metų, kai „Pajūrio naujienos“ pradėjo organizuoti Moliūgo šventę.
Organizuodama Rudens derliaus šventę savivaldybė stengiasi ne tik stambiems ūkininkams, bet ir tiems, kurie augina ką nors sodų sklypeliuose, suteikti galimybę pasirodyti, ką jie sugeba, parduoti perteklių, švęsti ir džiaugtis, kad ruduo buvo toks dosnus.
Moliūgo rekordas
Žinoma, labai daug žiūrovų sutraukė moliūgų ekspozicija. Šiemet pirmą vietą laimėjo išauginusi didžiausią moliūgą, sveriantį net 94,7 kg Stanislava Galdikienė iš Lazdininkų kaimo. Jai atiteko ir pagrindinis tradicinis prizas – gyvas kalakutas bei priekaba malkų. Jos moliūgas didžiausias per visus tuos 14 metų ir sumušė ankstesnį 88,5 kg rekordą. „Ne, aš jo neglosčiau, tiesiog augo ir užaugo. Tiesa, du nulūžo, o va trečias - ne“, - prisipažino S. Galdikienė.
Antroji vieta atiteko Smiltei Brazdžiutei iš Kurmaičių, kurios moliūgas svėrė - 80,8 kg. Jos prizas - žoliapjovė. Ilgiausią 1,7 m ilgio moliūgą užaugino Zita Rimkuvienė iš Kretingos. Naudingais prizais – grėbliais, kastuvais ir kitais sodininkystėje praveržiančiais įrankiais buvo apdovanoti ir moliūgą keistuolį, ir moliūgą vidutinioką, ir mažylį išauginusieji, ir trys seserys Beniušytės atitempusios į šventę visą moliūgų maišą.
Beje, Kretingos rajono bendruomenės pristatė 13 derliaus kompozicijų. Populiariausia ir gražiausia kompozicija pripažinta Juodupėnų bendruomenės kompozicija „Bobų vasara“.
Moliūgo šventės pusėje buvo verdama moliūgų ir žirnių koše, kuria buvo vaišinami praeiviai.
Vaišino visos seniūnijos
Visos Kretingos rajono savivaldybės seniūnijos bei bendruomenės buvo įsirengusios savo kiemelius, kurie buvo vienas už kitą gražesni ir kuriuose gaminamų valgių kvapai viliojo lankytojus. Mat šiemet kiekviena seniūnija turėjo pagaminti kokį nors patiekalą ir juo vaišinti į žmones. Po oficialaus šventė atidarymo ir rajono valdžios atstovai užsuko į kiekvieną kiemelį pasidairyti. Nors prizai čia nebuvo dalijami, tačiau noro sublizgėti ir patikti žiūrovams netrūko.
Savo didumu iš kitų išsiskyrė Kretingos kaimiškoji seniūnija, turi beveik 8,5 tūkst. gyventojų. Jos kiemelyje galėjai paragauti, be kitų dalykų, ir kraujinių vėdarų. Sakoma, kad šioje seniūnijoje gimstamumas lenkia mirtingumą. Mat ji yra geroje vietoje - netoli Klaipėdos, Palangos ir Kretingos. Kadangi čia žemė esanti šiek tiek pigesnė, tad ir jaunos šeimos apsigyvena, ir visur aplinkui statybos vyksta.
Šalia seniūnijų ir bendruomenių kiemelių įsikūrusios politinių partijų salelės atrodė gana kukliai. Kretingiškiai pasakojo, jog ankstesniais laikais buvo tokių partijų, kurios per Rudens derliaus šventę net jaučius kepdavo. Šiemet, politikai kuklesni, tenkinosi tik rašytiniais lozungais, pavyzdžiui, tokiais kaip „Kyšininkams – ne“ ir nesibrovė į žmonių širdis per skrandį. Beje, jie turėjo galimybę išsakyti savo svajones specialiai debatams organizuotame "Haidparke".
Rašyti komentarą