Kretingoje pažymėtus medžius kirs, naujų pasodins

Paruošiamieji darbai

Iš viso po kirviu guls 112 medžių: 3 kaštonai, 64 mažalapės bei 35 didžialapės liepos, 9 paprastieji klevai, 2 skroblai, 4 paprastieji uosiai, dyglioji eglė, beržas.

Pasak Kretingos miesto seniūnės pavaduotojos Almos Patamsienės, 14 senų, avariniais vadinamų, praeiviams ir automobiliams grėsmę kėlusių medžių jau buvo išpjauta anksčiau, beliko pašalinti jų kelmus.

„Starto laukiame kovo pirmomis dienomis, o po 15-osios jau tikimės pradėti Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbus“, – teigė konkursą laimėjusios rangovo įmonės „Šilutės automobilių keliai“ darbų vadovas Julius Lekstys.

Kai kurie paruošiamieji darbai, sakė jis, jau atlikti – skvere bei dalyje kitų miesto centro vietų laikinai išjungtas apšvietimas, nuimti elektros laidai.

O medžiai bus šalinami gavus Automobilių kelių direkcijos leidimą, mat centrinėje miesto dalyje esanti Vilniaus gatvė sutampa su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Kretinga–Kūlupėnai, todėl šios gatvės rekonstrukcijos projektą Kretingos rajono savivaldybė įgyvendins kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri finansuos gatvės rekonstrukcijos darbus valstybiniuose žemės sklypuose.

Lietuviški ir gražūs

Nors žinią apie medžių kirtimą daugelis lietuvių sutinka nepatikliai, skausmingai, Kretingoje gyvenanti Klaipėdos botanikos parko dendrologė Kristina Baltaragienė teigė, kad tie, kuriuos ruošiamasi šalinti, ne vien atrodo baugiai, darko estetinį miesto vaizdą, bet skleidžia ir blogą energiją.

Vietoj iškirstų 126 medžių bus pasodintas 81, kaip reglamentuojama Želdynų įstatyme, ne jaunesnis nei 10–15 metų amžiaus, maždaug 8 cm diametro, sutvirtėjusiomis šaknimis, lengvai nei piktavalio žmogaus rankoms, nei gamtos stichijai nulaužti nepasiduodantis sodinukas: 2 paprastieji kaštonai, 2 ginaliniai ir 7 paprastieji klevai, 35 mažalapės, 27 europinės ir 3 didžialapės liepos, 5 paprastieji šermukšniai. Taip pat 32 dekoratyviniai paprastųjų ir stambialapių alyvų bei darželinių jazminų krūmai.

Anot K. Baltaragienės, visos šios išvardintų lietuviškų medžių ir krūmų rūšys yra puikios, atnaujins, pagražins ir pakvėpins miestą. Dendrologė neabejojo, kad ir veislės bus tinkamos, atsparios taršai, medžiai augs ne per aukšti, nereikalaus kasmet formuoti lajų, kadangi tai būtų tik papildomos išlaidos Savivaldybei.

Tačiau, pašnekovės nuomone, prie statomo Sporto ir sveikatingumo centro Savanorių gatvėje medžiai yra pasodinti per daug arti gatvės. „Neįsivaizduoju, kaip pro čia pravažiuos mašinos arba, pavyzdžiui, autobusai – medžių šakos turbūt brauks per langus“, – svarstė ji.