Kretingoje gali atsirasti požeminė aikštelė

Pasinaudojant Europos Sąjungos parama ketinama iš esmės pakeisti Kretingos miesto Rotušės aikštės vaizdą – savivaldybės Tarybos nariams bei Administracijos vadovams labiausiai „prie širdies“ buvo viena iš šešių šią savaitę bendrovės „Uostamiesčio projektas“ pristatytų aikštės planavimo alternatyvų. Pagal ją numatoma įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bei atstatyti kažkada buvusį svarbiausią miesto administracinį pastatą – rotušę, rašo "Švyturys".

Pagal architektų parengtą Kretingos miesto centrinės dalies detalųjį planą turi būti suformuoti sklypai, nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Aplink Rotušės aikštę didžioji dalis teritorijos jau sutvarkyta, dauguma sklypų suformuota, tačiau dar yra likę nedidelių niekam nepriklausančios žemės lopinėlių.

Labiausiai detaliojo plano pristatyme dalyvavusiųjų dėmesį atkreipė bei daugiausiai diskusijų sukėlė Rotušė aikštės bei greta esančio skvero perspektyvos. Architektai pasiūlė net šešias sutvarkymo alternatyvas.

Pagal pirmąją viskas paliekama taip, kaip yra šiandien. Atsižvelgta į anksčiau visuomenės išreikštą nuomonę skvere nedaryti nieko. Tačiau pagal šią alternatyvą lieka neišspręsta automobilių stovėjimo aikštelės problema.

Nors antrojoje alternatyvoje architektai taip pat nesiūlė jokio skvero užstatymo, tačiau numatyta galimybė jame įrengti terasas vasaros kavinėms, vaikų žaidimo aiktelėms. Iš esmės siūlyta pakeisti pačios Rotušės aikštės išvaizdą – įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o virš jos, vykdytų archeologinių tyrimų vietoje, eksponuoti buvusios rotušės archeologines atodangas. Architektų nuomone, taip padidėtų aikštės, kaip viešosios erdvės, taip pat istorinė vertė. Būtų išspręsta ir automobilių statymo problema.

Kitose trijose alternatyvose siūlyta šiek tiek užstatyti skverą. Šiais atvejais jame atsirastų nedideli, panašūs į kažkada čia stovėjusius, mažaaukščiai pastatai.

Aikštėje siūlyta nekeisti nieko, įrengti požeminę stovėjimo aikštelę ir eksponuoti archeologines atodangas arba atkurti rotušės pastatą.

Pastarosios trys alternatyvos buvo nepriimtinos dėl pavojaus miesto centre prarasti puikią žaliąją zoną, kurios gali pavydėti ne vienas Lietuvos miestas. Didžiausio pritarimo sulaukė viena alternatyva, pagal kurią skveras išliktų toks, koks yra šiandien, o Rotušės aikštėje būtų įrengta požeminė stovėjimo aikštelė bei atstatytas rotušės pastatas.

Šios, nors ir labai patrauklios alternatyvos įgyvendinimas nebūtų lengvas. Mat turima labai mažai duomenų apie rotušės pastatą, kaip jis atrodė. Istoriniuose dokumentuose rašoma, jog rotušė buvo mūrinė, dviejų aukštų, turėjo keturkampį bokštą su varpine. Manoma, kad pastatyta buvo 1610 metais. Pirmajame rotušės aukšte buvusi didelė patalpa, galbūt prekėms sandėliuoti, svarstyklių kambarys. Taip pat buvęs ir kalėjimas. Antrajame aukšte – teismo posėdžių salė bei miesto vaikų mokyklai skirtas kambarys.

XVIII a. Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ir Kretingai praradus Magdeburgo teises, rotušė tapo nebereikalinga ir apleista, o vėliau buvo parduota ir nugriauta. Neišliko jokių pastato brėžinių ar net fotografijų. Apie jos išvaizdą šiandien galima spręsti tik pagal aprašymus dokumentuose.

Manoma, kad 1876 metais rotušės vietoje iškilo cerkvė, kuri 1926-aisias buvo nugriauta. Jos vietoje atsirado tvora apjuostas skverelis. 1961-aisiais tvora irgi buvo nugriauta.

Apie darbų pradžią, jų kainą kol kas dar nekalbama. Taip pat dar nesugalvota, ką būtų galima įkurdinti atstatytame rotušės pastate.