Kretingiškė dėl ne savo kaltės įsėdo ne į tą traukinį

Pas kaunietį Renatą lankėsi viešnia Brigita iš Kretingos. Spalio 14-osios vakarą ji ketino grįžti namo traukiniu iš Jonavos į Kretingą. Šiuo maršrutu ji vyko ne kartą.

Mėginant nusipirkti bilietą internetu paaiškėjo, kad iš Jonavos bilietų nebėra, tačiau yra iš tolimesnės Kėdainių stoties. Kadangi nebuvo kitos išeities, moteris pirko bilietą iš Kėdainių į Kretingą, o Renatas viešnią nuvežė ne iki Jonavos, kaip buvo planuota, o iki tolimesnės Kėdainių stoties. Čia kaunietis atsisveikino, o Brigita su kitais keleiviais įlipo į ant bilieto nurodytu laiku atvažiavusį traukinį.

Po pusvalandžio paaiškėjo, kad į pajūrį turėję vykti žmonės sulipo į priešinga kryptimi, Vilniaus link, važiavusį traukinį – visus juos kontrolieriai išlaipino Jonavoje. Pradėjus aiškintis nesusipratimo priežastis, paaiškėjo, kad traukinys į pajūrį vėlavo, o tuo metu, kai jis turėjo važiuoti pro stotį, važiavo, taip pat vėluojantis, Vilniaus krypties traukinys. Jokios informacijos nei perone, nei pačioje stotyje apie pasikeitusius laikus ir koks traukinys atvažiavo į stotį niekas nepasivargino pateikti.

„Nebuvo ir jokios informacijos, iš kurio kelio vienas ar kitas traukinys turi išvažiuoti. Kodėl niekas jokios informacijos neskelbia Kėdainių stotyje? Lipant į traukinį niekas nepatikrino bilieto, niekas neinformavo, kur link jis važiuos. Kai prieš kelias savaites stovint Jonavos stotyje vėlavo traukinys – apie tai pranešė. Tad kodėl Kėdainiuose viskas kitaip?

Kai Brigita pranešė apie nesusipratimą, atlėkiau į Jonavą. Ėmėme ginčytis su stoties kasininke. Kai paklausiau, kodėl nėra jokios informacijos Kėdainių stotyje, kasininkė atsakė: „Labai atsiprašome, bet trūksta darbuotojų“. Prisipažino, kad ne pirmą kartą čia taip nutinka. Ėmiau skambinti į „Lietuvos geležinkelius“, aiškintis“, – emocingai kalbėjo Renatas.

Pasak jo, traukinys, vykęs iš Klaipėdos į Vilnių, į kurį ir įsėdo Brigita, turėjo Kėdainių stotyje pasirodyti 18.55 val., tačiau vėlavo. Traukinys, vykstantys iš Vilniaus į Klaipėdą, Kėdainiuose turėjo atvykti 19.08 val., tačiau realiai atvyko tik 19.25 val.

Konduktorė pasiūlė padengti išlaidas

Brigitos teigimu, į klaidingą traukinį Kėdainiuose įsėdo ne ji viena. Konduktorė priėjo tik po kurio laiko. Jonavoje vien iš jos perono buvo išlaipintos dar dvi moterys. Viena buvo su mažu vaiku, šis verkė.

„Klausėme, ką daryti? Tai visi atsakymai – „nežinome“, „neprivalome“, „nepriklauso“, „negalime padėti“. Išlipant konduktorė davė savo mobiliojo telefono numerį, pasiūlė sumokėti už kelionę, tik patikino, kad dabar neturi grynųjų pinigų. Sakė, susisieks ryte. Konduktorė padengs mano nuostolius? Vėliau parašiau jai žinutę, paklausiau, ar gerai supratau, kad ji asmeniškai sumokės už bilietą? Ar tai padarys visoms pasimetusioms keleivėms, ar tik man? Atrašė, kad susiskambinsime ryte.

Su kasininke Jonavos stotyje iš pradžių pykomės, ji labai nemandagiai su manimi bendravo, vėliau jau ieškojome sprendimo variantų. Jie vis siūlė man likti nakvoti Jonavoje. Kur? Juk Kretingoje vaikai laukia, sekmadienio vakaras, ryte man į darbą. 200 km. Noriu namo, jūsų problema – jūs ir vežkit. Davė pakalbėti su tiesioginiu vadovu. Renatui susisiekus su darbuotojais Vilniuje paaiškėjo, kad atsiųs autobusą, kuris parveš į Kretingą“, – apie keistą nuotykį toliau pasakojo Brigita.

Į namus sugrįžo vidury nakties

Autobuso teko laukti daugiau nei 3 valandas. Jonavos geležinkelio stotyje jis pasirodė apie vidurnaktį.

„Dar pasiteiravau, kodėl siuntė vairuotojus iš Vilniaus, o ne aplinkinių miestų, Kauno, tai paaiškino, kad rado laisvą tik Vilniuje. Vežė mane ir dar vieną Jonavoje išlaipintą keleivę. Trečioji su vaiku kažkur dingo, matyt, ją pasiėmė kas, juk tiek laukti teko“, – stebėjosi kretingiškė.

Į Kretingą ji sugrįžo tik 2.30 val. nakties. Ryte kėlėsi į darbą. Sulaukė ir konduktorės skambučio. Ši paklausė, kaip Brigita jaučiasi, kada grįžusi į namus.

„Nebesiūlė jau pinigų, o ir aš neprašiau jų. Net nežinau, kieno kaltė čia dėl viso šio nesusipratimo. Teiravosi konduktorė, kodėl nelikau miegoti Jonavoje. Paprašė nurodytu el. pašto adresu palikti atsiliepimą“, – teigė Brigita.

Vėlavo dėl įrenginių gedimų

15min susisiekė su AB „Lietuvos geležinkeliais“. Įmonės Komunikacijos departamento projektų vadovė Novilė Aleksejevaitė paaiškino, kad praėjusio sekmadienio vakarą Gaižiūnų tarpstotyje įvyko įrenginių gedimas, todėl vėlavo du traukiniai, važiavę maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius. Dėl susidariusių vėlavimų abu traukiniai į Kėdainių geležinkelio stotį atvyko panašiu metu: traukinys, važiavęs į Klaipėdą, Kėdainių stotyje buvo 19.11 val., į Vilnių – 19.23 val.

„Paprastai traukinio konduktoriai patikrina keleivių bilietus prieš jiems įlipant. Tačiau šiuo konkrečiu atveju keleivės į traukinį įbėgo prieš pat jam išvykstant, kai palydovė jau rodė įspėjamuosius ženklus traukinio mašinistui. Įlipančioms keleivėms palydovė pasakė, kad traukinys važiuoja į Vilnių, tačiau bilietų patikrinti prieš įlipant nesuspėjo. Apie tai, kad keleivės sėdi ne tame traukinyje tiek traukinio personalas, tiek pačios keleivės sužinojo tik palydovei priėjus patikrinti bilietų“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.

Palydovė, anot jos, iškart ėmė rūpintis tolimesne keleivių kelione: susisiekė su operatyvine grupe, kurios darbuotojai tikrino, ar nėra galimybės keleivėms iš artimiausios stoties persėsti į kitą traukinį ar autobusą, pasiūlė nakvynę Jonavoje arba Kaune.

„Kadangi nei traukiniai, nei autobusai Kretingos kryptimi jau nebevažiavo, o keleivės nakvynės atsisakė, buvo priimtas sprendimas kreiptis į autobusų parkus bei užsakyti specialų transportą. „Lietuvos geležinkeliai“ yra sudarę sutartis su visais autobusų parkais tam, kad esant vėlavimams ar gedimams, keleiviai galėtų saugiai pasiekti kelionės tikslą. Galimybę tokiu metu pervežti keleivius turėjo tik Vilniaus autobusų parkas.

Stengdamasi padėti keleivėms, konduktorė pasiūlė kompensuoti kelionės išlaidas iškart, jei keleivės nuspręstų nelaukti užsakyto transporto ir kelionę tęsti savo lėšomis, tačiau su savimi neturėtų grynųjų pinigų. Šias išlaidas konduktorei bendrovė vėliau kompensuotų. Ši praktika nėra įprasta, tai išskirtinis atvejis“, – pripažino N.Aleksejevaitė.

Testuoja naujus informavimo įrankius

„Lietuvos geležinkeliai“, anot jos, siekia suteikti aptarnaujančiam personalui visus reikiamus įrankius, kad bet kokiu atveju keleiviai savo kelionės tikslą pasiektų saugiai ir kaip įmanoma greičiau – tam sudarytos sutartis su keleivių vežimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis.

„Nuoširdžiai atsiprašome keleivių už patirtus nepatogumus. Tam, kad ateityje tokios situacijos nepasikartotų, „Lietuvos geležinkeliai“ jau testuoja patogesnius keleivių informavimo įrankius. Siekiama, kad keleiviai apie tvarkaraščių pasikeitimus informaciją galėtų gauti realiuoju laiku internete.

Traukiniui vėluojant keleiviai gali kreiptis į „Lietuvos geležinkelius“ dėl kompensacijos. Kompensacijos dydis priklauso nuo traukinio vėlavimo trukmės. Šiuo atveju keleivės jau susisiekė su bendrove, jų skundas yra nagrinėjamas“, – patikino bendrovės atstovė.