Jos ir AB "Klaipėdos vanduo" ginčas yra virtęs keturiomis teisminėmis bylomis, kurių vieną mėsininkai pirmos instancijos teisme jau pralaimėjo.
Vandentiekininkai, kuriuos palaiko ir uostamiesčio, ir Klaipėdos rajono savivaldybės, tikisi, jog šiame ginče pavyks išvengti kraštutinės priemonės - vandens tiekimo nutraukimo.
Tuo metu "Agrovet" vadovas Augenijus Gudžiūnas, ekonomika.lt šiemet sudarytame turtingiausių lietuvių sąraše esantis 62 vietoje (turtas įvertintas 100 mln. litų), nuo platesnių komentarų susilaiko.
Derybos nevyksta?
Ginčai tarp "Agrovet" ir "Klaipėdos vandens" prasidėjo 2012-ųjų pradžioje, kai uostamiesčio vandentiekininkai perėmė jų antrine įmone tapusių "Klaipėdos rajono vandenų" klientus.
Anksčiau "Agrovet", o dabar su ja susijusiai UAB "Hidrona" priklauso apie 486 m ilgio nuotekų vamzdis, reikalingas viešajam nuotekų tvarkymui. Pasak "Klaipėdos vandens" generalinio direktoriaus Leono Makūno, vandentiekininkai sutinka jį nuomotis, tačiau nesutariama dėl kainos. Dėl to "Agrovet" nesutinka pasirašyti vandens tiekimo sutarties, nors jis jai ir toliau tiekiamas.
"Agrovet" nori, kad mes mokėtume 1,85 lito už kubinį metrą nuotekų, pratekėjusių tuo vamzdžiu, nors mes už kubinio metro nuotekų transportavimą 23,5 km ilgio vamzdžiais iš klientų vidutiniškai imame tik 90 centų. Nepagrįstų kainų negalime mokėti, nes esame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojama įmonė. Iš esmės jų norima kaina yra 20 kartų didesnė nei ta, kuri būtų nustatoma pagal realius skaičiavimus. Pavyzdžiui, "Klaipėdos kartonas" už jų išvalytų nuotekų nuleidimą 13 kilometrų ilgio tinklu nuo Dumpių iki marių mums moka 17 centų už kubą. Jei sutiktume su "Agrovet" pageidaujama kaina, tai kristų ant visų vartotojų", - aiškino L. Makūnas.
Pasak jo, derybose, kurios vyko tarpininkaujant Klaipėdos rajono savivaldybei, "Klaipėdos vanduo" pateikė savo pasiūlymus taikiam susitarimui. "Agrovet" ir "Hidronos" irgi buvo paprašyta pateikti pasiūlymus, kaip jie įsivaizduotų galimą taikos sutartį, taip pat sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti "Klaipėdos vandenų" nustatytą kompensaciją, o vėliau, jei teismas nuspręstų, jog ji turi būti didesnė, ir likusią dalį.
"Nesulaukėme nei pasiūlymų, nei sąskaitos numerio", - sakė L. Makūnas.
Jo teigimu, "Agrovet" ir toje pačioje teritorijoje veikianti "Pajūrio mėsinė" už vandentiekininkų paslaugas nemoka jau 17 mėnesių. Dėl to skola "Klaipėdos vandeniui" jau siekia beveik milijoną litų, dar 125 tūkst. litų siekia skola rajono vandentiekininkams.
Dėl ko bylinėjamasi?
"Oponentai mano, kad "Klaipėdos vanduo" jiems yra skolingi už naudojimąsi nuotekų vamzdžiu nuo 1992-ųjų ir ši skola esą yra didesnė nei jų pačių įsiskolinimas. Tačiau "Agrovet" šį vamzdį įsiteisino tik 2009-aisiais. Be to, iki 2006-ųjų vandens tiekėjas buvo Kretingalės seniūnija, o ne "Klaipėdos rajono vandenys". Bet kokiu atveju, jei tokia skola ir egzistuotų, mes jos negalėtume perimti. Tai patvirtino teismas", - aiškino L. Makūnas.
Kitas tris bylas "Agrovet" iškėlė vandentiekininkai. Vienoje jų prašoma priteisti "Klaipėdos rajono vandenims" 125 tūkst. litų skolą. Kitoje - nustatyti sąlygas, kuriomis "Klaipėdos vanduo" galėtų naudotis mėsininkų nuotekų tinklu.
"Trečiuoju ieškiniu siekiame, kad "Agrovet" ir "Pajūrio mėsinė" pripažintų mus vandens tiekėju, nors ir dabar jos naudoja mūsų vandenį, o nuotekas išleidžia į mums priklausančius tinklus, bei sumokėtų skolą. Tai pat reikalaujame, jog mums būtų sudarytos sąlygos pastatyti nuotekų skaitiklį, nes kol jo nėra, pagal įstatymus nuotekų kiekis prilyginamas patiekto vandens kiekiui", - aiškino "Klaipėdos vandens" vadovas.
Atvirame laiške „Agrovet“, kurį vandentiekininkai patalpino savo tinklalapyje www.vanduo.lt, rašoma: „Pagal Jūsų pateiktus teismui bei pagal iš Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento gautus duomenis, atlikus 2006–2011 metais Jums patiekto vandens ir išleistų bei išvežtų nuotekų balanso skaičiavimus matosi, kad per šiuos metus Jūsų įmonėje „dingo“, t. y. nebuvo išleista su nuotekomis, nebuvo išvežta į laukus tręšimui, nebuvo išgarinta kompresorinėje, per 120 tūkst. kub. m vandens, kurio nuotekų vertė viršija pusę milijono litų. Kur jis „dingo“? Juk ne į dešras ar kitą produkciją pateko? O gal tai ir yra motyvas neleisti mums pastatyti nuotekų skaitiklį?“
Vykdo diversijas?
Kol vandentiekininkai ir mėsininkai bylinėjasi teismuose, šių ginčų pasekmės jaučia ir Kretingalė - kenčia jos nuotekų valymo stotis.
"Nuotekų valykla valykla gali priimti vidutiniškai 7,3 kubinių metrų per valandą ir turi išlyginamąją 20 kubinių metrų talpą. "Pajūrio mėsinė" turi taršos integruotos prevencijos leidimą, kuriame numatytos maksimalios nuotekų išleidimo normos - 0,004 kubinio metro per sekundę, 15 kubinių metrų per valandą ir 120 kubinių metrų per parą. Įtariame, kad mėsininkai pradėjo nuotekas išleisti netolygiai, dideliais momentiniais srautais, tad jau buvo atvejis, kai minėta talpykla prisipildė ir ėmė tekėti neišvalytos nuotekos. Šimtu procentų tvirtinti, jog tai jų darbas negaliu, nes mums neleidžiama įrengti nuotekų skaitiklio, bet daugiau prie šios linijos nėra nė vieno kliento, kuris generuotų tokias nuotekų apimtis", - sako L. Makūnas.
Dėl šios priežasties "Klaipėdos vanduo" mėsininkų pareikalavo per valandą išleisti ne daugiau kaip 6 kub. m nuotekų. Akcentuojama, kad tokiu atveju per parą jie vis tiek galėtų išleisti 144 kub. m nuotekų - daugiau nei numatyta leidime.
Tačiau "Agrovet" ir "Pajūrio mėnesinė" savo rašte, skirtame vandentiekininkams, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, uostamiesčio ir Klaipėdos rajono valdžiai bei asociacijai "Kretingalės bendruomenė" tvirtina, jog "Klaipėdos vanduo" taip "dirbtinai triko Kretingalės miestelio įmonių normalią ūkinę veiklą ir jų įprastas gamybines funkcijas". Toks "nepamatuotas apribojimų taikymas" esą gali paralyžiuoti normalią įmonių veiklą, darbo netektų 700 žmonių. Taip pat grasinama, kad įmonės gali pareikalauti atlyginti "visus dėl to kilusius neigiamus padarinius ir nuostolius".
L. Makūnas savo ruožtu akcentuoja, kad išplėstiniame "Klaipėdos vandens" stebėtojų tarybos posėdyje, palaikymą įmonės pozicijai ginče su mėsininkais savo parašais patvirtino visi jos nariai, tarp kurių yra ir Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas ( kiti nariai - Klaipėdos miesto tarybos deputatai).
"Šiame posėdyje dalyvavo ir abiejų savivaldybių administracijų direktoriai. Jei irgi mus palaikė. Aišku, būtų galima imti ir užsukti vandenį, tačiau tokių kraštutinių veiksmų tikrai nenorime imtis, nes tai būtų bausmė ne tik „Agrovet“, bet ir Kretingalės gyventojams, kurie ten dirba. Tikiuosi, kad užteks teismų", - sakė "Klaipėdos vandens" vadovas.
"Bendraujame"
Augenijus GUDŽIŪNAS, "Agrovet" vadovas
Atrodo, kad susitarti pavyks. Bendraujame. Plačiau lai aiškina vandentiekininkai.
Rašyti komentarą