Kretinga: rudeninės liūtys apnuogino gatvių problemas

"Dvidešimt metų niekas nėra nė žvyro priekabos atvežęs. Seniai ir greiderį matėme – bet ar jis išlygintų tokias jūras, kurios kiekvienąkart mūsų gatvėje sutvinsta per lietų“, - kalbėjo Jurginų gatvės gyventojai, pavargę nuo rudeninių gatvės potvynių. Per juos lietaus vanduo kaupiasi ne tik gatvėje, bet ir gyventojų kiemuose, daržuose, vandens pilni ir namų rūsiai.

Balos įkalina namuose

"Turiu du vežimėlius – rankinį ir elektrinį. Tačiau nė su vienu negaliu išvažiuoti – jei palyja, patvinsta visas kiemas. Neįmanoma gyventi. Prieš dvejus metus kiemą išsipyliau žvyru, nors mažiau, bet vanduo vis tiek kaupiasi“, - guodėsi Jurginų gatvės gyventoja Elena Gražulienė, turinti kojų negalią. Dviem lazdomis pasiramsčiuodama moteris nepajėgi nueiti iki parduotuvės.

Kitas Jurginų gatvės gyventojas Antanas Jonušas pasakojo, kad šalia sklypą turintis jo žentas Sigitas Kvajauskas prie gatvės turėjęs išpilti žvyro pylimą. Kitaip visas gatvėje susikaupęs lietaus vanduo subėgtų į jo žemę, kurioje kyla statomo namo pamatai.

"Gatvėje pelkė tokia didelė, kad vaikai čia susirenka plukdyti valtelių“, - pasakojo A. Jonušo žmona Salomėja. Net ir kitą dieną po lietaus A. Jonušas, pabraidžiojęs po nusekusią pelkę, patyrė, kad vanduo vietomis siekė iki kulkšnių.

Prašo išasfaltuoti gatvę

Gyventojų nuomone, gatvei reikalingas kapitalinis remontas, todėl jie su kartėliu priima faktą, kad šalia, Šiaulių gatvėje, vykstantys asfaltavimo darbai aplenkia Jurginų gatvę.

"Visame kvartale neasfaltuotos liko vienintelės Jurginų ir Žalgirio gatvės. Čia suvežta technika, todėl ūkiška būtų išasfaltuoti ir likusias gatves. Juolab – mūsų gatvėje jau nutiestas dujotiekis, todėl jos nebereiktų antrąkart rausinėti“, - mano Irena Žibinskienė.

Jurginų gatvės gyventojų prašymas išasfaltuoti gatvę jau perduotas rajono savivaldybei.

"Šiaulių gatvės rekonstrukcija yra finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų. Tokie projektai parengiami iš anksto, už kiekvieną gatvės metrą turime tiksliai atsiskaityti ir pinigų leisti savo nuožiūra negalime, - paaiškino Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

– Apie Jurginų bei kitų mažesnių miesto gatvių asfaltavimą galėsime svarstyti skirstydami iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos gautas lėšas. Kurias gatves asfaltuoti pirmiausiai, sprendžia miesto seniūnas kartu su seniūnaičiais. Jų nuomonės mes ir klausome“.

Dėl patvinusios gatvės – avarija

Jei būtų sudaromas Kretingos tvinstančių gatvių žemėlapis, į jį tikrai patektų centrinės miesto gatvės – Vilniaus ir Žemaitės alėja – bei Bajorų kvartalo gatvės, besidriekiančios Akmenos upės link. Pelkėtas gatves keikia ne tik jomis pėstute vaikštantys žmonės, bet ir automobilių vairuotojai.

Kai kurie jų prieš savaitę savo kailiu patyrė, kokias "staigmenas“ slepia Šventosios gatvės duobes maskuojantis vanduo. Tąkart viena į kitą atsitrenkė trys ta pačia kryptimi važiavę automobiliai. Avarijos priežastis – pravažiavusi mašina pelkės vandeniu aptaškė kito automobilio langus ir per juos vairuotojas nespėjo pamatyti, kad priekyje važiavęs automobilis sulėtino greitį prieš posūkį.

---

"Praėjusią savaitę duobes užtaisėme Klaipėdos, Šventosios, Melioratorių ir Vilniaus gatvėse. Tačiau vanduo Šventosios ir Klaipėdos gatvėse laikosi, nes yra nebaigta paviršinio vandens nubėgimo sistema“, - sakė Kretingos kelių direkcijos viršininkas Artūras Meškys.

Kretingos rajono administracijos direktorius Valerijonas Černeckis paaiškino, kad rekonstruojamose Klaipėdos ir Šventosios gatvėse pagrindinė lietaus kanalizacijos trasa yra nutiesta. Tačiau pritrūko pinigų padaryti jos atšakas, kurios nuvestų į trapus – šulinius su grotelėmis kelkraščiuose. Tai padaryti įmanoma tik paklojus kelio pamatus. Kada šiems darbams Lietuvos automobilių kelių direkcija skirs lėšų – neaišku.

Nespėja surinkti vandens

"Pastaruoju laiku liūtys tiesiog "nenormalios“: per trumpą laiką atsiranda labai didelis vandens kiekis. Tiek jo iš karto priimti joks vandentiekis nepajėgia. Be to, ir kelininkai turėtų dažniau lapus nuvalyti nuo šulinių grotelių“, - paklaustas, kodėl tvinsta Vilniaus gatvė ties lurdu, sakė bendrovės "Kretingos vandenys“ gamybos vadovas Ričardas Daubara.

Kretingos kelių direkcijos viršininkas A. Meškys atremia, kad Vilniaus gatvės šuliniai yra dažnai valomi, o gatvė patvinsta dėl to, kad joje nutiesti per ploni lietaus kanalizacijos vamzdžiai, nespėjantys surinkti viso vandens.

Inžinierius hidrotechnikas Antanas Būta nesistebi per liūtis patvinstančiomis gatvėmis – juk dalis jų yra visai be lietaus kanalizacijos.

"Taip atsitinka, kai pirma yra statomi namai, o tada rūpinamasi infrastruktūra. Kai kurios gatvės be lietaus kanalizacijos yra paveldėtos iš sovietų laikų, - konstatavo A.Būta. – Dabar jau tiesiant šiuolaikinius kelius, projektuotojai išsprendžia ir problemas dėl lietaus vandens nutekėjimo.“

Meras J. Mažeika teigė, kad visose miesto gatvėse įrengti lietaus kanalizaciją reikėtų milžiniškų lėšų. "Pasaulyje gatvės tvinsta dėl gamtos – stichinių nelaimių, o Lietuvoje – dėl specialistų nekompetencijos“, - liūdnai pajuokavo rajono meras.

Lietaus kanalizacija – be šeimininko

Dėl tvinstančių gatvių ne pirmus metus kenčia ir Vydmantų gyventojai. Pasak bendruomenės centro pirmininkės Augustinos Urbienės, lietaus vandens daugiausiai susilaiko prie mokyklos, kavinės "Delfai“ bei Rąžės, Gintaro gatvėse.

Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas sakė šias problemas jau aptaręs su Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu Leonu Rimeika.

"Laukiame palankaus meto, kad būtų galima imtis melioracijos darbų prie mokyklos, o Gintaro gatvė jau yra įtraukta į kitų metų planus, taigi ir ji bus sutvarkyta. Judame į priekį, - teigė A. Gedminas.

– Kalbant apie Vydmantus, blogai yra tai, kad lietaus kanalizacija dar ir šiandien yra bešeimininkė, todėl ja niekas deramai nesirūpino. Rajono vadovai apie tai žino, o kad gyvenvietės lietaus kanalizacija būtų perduota bendrovei "Kretingos vandenys“, kreipiausi ir į rajono tarybą.“

"Pajūrio naujienos"